Baiminamasi, kad net Anykščių mieste ateityje gali nebelikti gimnazijos.Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

Anykščių mieste gali nebelikti gimnazijos. Taip teigia su šalies valdančiųjų numatytomis pertvarkomis švietimo sistemoje susipažinęs opozicijoje esantis  Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas. Šia tema jis kalbėjosi su Anykščių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus specialistais ir pateikė pasiūlymų, kaip nuo uždarymo išgelbėti ne tik miesto gimnaziją, bet ir kitas Anykščių rajono mokyklas.

„Kurlink mes einame?..“

„Dėl numatomų pertvarkų švietimo sistemoje susitikau su Anykščių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Jurgita Baniene ir vyr. specialiste Nijole Pranckevičiene. Nerimą kelia tai, kad po planuojamos mokyklų tinklo pertvarkos gimnazijų gali nelikti ne tik Anykščių rajono kaimuose. Jei bus įvykdytos numatytos pertvarkos, gimnazijos neliks ir Anykščių mieste! Savivaldybės centras neturi gimnazijos! Kurlink mes einam?… Aš jau nekalbu apie tai, kad neliktų 4 mokyklų skyrių Anykščių rajone. Ir taip visoje Lietuvoje! Tai ženkliai padidintų regioninę atskirtį. Pateikiau pasiūlymą Anykščių švietimiečiams – galbūt verta svarstyti klasių mažinimo idėją ir taip nuleisti didžiųjų reformatorių garą. Mažos klasės – tai geresnė mokymosi kokybė, lengvesnė socialinė integracija, o tokiems miestams kaip Anykščiai mokyklų uždarymą galima atidėti kokiai dešimčiai metų ir mokytojų reikės daugiau, o ne mažiau“, - feisbuke šią savaitę paskelbė Seimo narys T.Tomilinas.

Proga atsikratyti kaimo mokyklų

„Anykštai“ Seimo narys T.Tomilinas sakė, kad būtent nuo Anykščių jis norintis pradėti „platų frontą“ dėl kaimo mokyklų ir turintis idėjų, kaip sustabdyti „visą tą buldozerį“ dėl galimo jų uždarymo.
„Valdantieji siūlo per tam tikrą laiką mokyklose atsisakyti jungtinių klasių ir neformuoti gimnazijų ten, kur nėra trijų - keturių dvyliktų klasių komplektų. Tie pasiūlymai yra išsiųsti visoms savivaldybėms, mokykloms derinimui. Tai nėra „šventas raštas“, bet matome, kokia linkme yra siūlomi pokyčiai. Ir aišku, kad tie pokyčiai įvyks, nes ši valdžia tam turi Seime pakankamai balsų. Ir opozicijoje daug kas blaškosi ir mato vienintelį kelią - regioninių mokyklų išnaikinimą. Tai tikrai jiems gali pasisekti“, - kalbėjo Seimo narys T.Tomilinas.
Jo nuomone, „verkšlenimu“, „bėdavojimu“, kad neliks mokyklų, visuomenė nieko nepasieks.
„Mūsų valdžia regionais nelabai domisi, jie į viską daugmaž žiūri iš Vilniaus „taško“ ir dabar jiems proga atsikratyti kaimo mokyklų“, - tęsė Seimo narys.

Žada, kad po 10 metų problemų dėl mokyklų neliks

T.Tomilinas sakė, kad reikia „ėjimo žirgu“ ir naujų pasiūlymų visai Lietuvos švietimo sistemai.
„Noriu nutraukti tą diskusijų nuostatą, kad kaimų mokyklos yra visų problemų šaltiniai. Kalbama apie ugdymo kokybę, tačiau tame pačiame Vilniuje kokybės skirtumai yra milžiniški. Iš esmės, tai akių dūmimas“, - dėstė jis.
Uždarius kaimų mokyklas, anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Seime, niekas esą nepasikeistų.
„Mano manymu, reikia sumažinti klasėse esančių moksleivių skaičių, tokiu būdu dešimčia metų atitolinsime Anykščių rajono mokyklų išnykimą. O po dešimties metų, tikiuosi, kad apskritai rasime sprendimų, kad Anykščiuose žmonių daugėtų.Tuomet tos mokyklų problemos nebeliks“, - tikino T.Tomilinas.

„Tūkstantmečio mokyklos“ - nesąmonė

T.Tomilinas akcentavo ugdymo kokybę mažose klasėse, apie kurią kalba mokslas.
„Jeigu „paguglinsite“, ypač anglų kalba, rasite šia tema ištisus mokslinius traktatus. Mums reikia ne laboratorijų „Tūkstantmečio mokyklose“. Man tai yra absurdas ir visiška nesąmonė. Ne laboratorijos kelia švietimo kokybę, o socialinė terpė. Jeigu mes turėsime mažesnes klases, kiekvienam vaikui bus skiriama daugiau dėmesio“, - aiškino T.Tomilinas.
Su mažesnėmis klasėmis, anot Seimo nario, galima „nušauti du zuikius“.
„Daugiau vaikų mokosi kokybiškiau, o ne vienas, kuris gerai mokosi ir po to išvažiuoja studijų tęsti į Londoną. Kitas „zuikis“ - mokytojams atsiranda daugiau darbo valandų, jų pačių reikia daugiau, atsiranda naujos darbo vietos“, - kalbėjo T.Tomilinas.

Pinigų „kaip šieno“, diskusijos bus tęsiamos

Seimo narys T.Tomilinas sakė, kad pinigų valstybė turi „kaip šieno“.
„Vaikų mažėja mokyklose, o švietimo finansavimas nemažėja, o tik didėja. Biudžetas dėl mažinamų klasių nenukentės, aš tuos reikalus žinau. Čia problemos su valdininkų idėjomis“, - tęsė T.Tomilinas.
Pasiteiravus, kodėl apie šalies valdančiųjų numatytas švietimo sistemos pertvarką jis praeitą savaitę kalbėjęsis ne su Anykščių rajono savivaldybės vadovais, o Švietimo skyriaus specialistais, Seimo narys T.Tomilinas sakė: „Aš norėjau išsiaiškinti, kas apie tai galvojama pačiame baziniame lygmenyje. Po mėnesio yra planų į diskusijas pasikviesti savivaldybių vadovus ir eiti į rimtesnį diskusijų lygį. Norėčiau, kad būtų pranešimai ir iš mokslinės pusės, ką švietimui gali duoti mažesni klasių komplektai.“

Siūlo eiti prieš sistemą

T.Tomilinas sakė, kad jam labai nepatinka pedagogų dvejonės, kai jie, išgirdę naujus siūlymus, ima kalbėti, kad „nieko čia iš tų pokyčių nebus“, „mums užkraus naujų darbų“.
„Sistemą galima keisti, ją galima padaryti kitokią“, - su entuziazmu kalbėjo T.Tomilinas, žadėjęs pokyčiams švietimo sistemoje sąjungininkų ieškoti visoje Lietuvoje.
Beje, apie moksleivių skaičiaus klasėse mažinimo svarbą Seimo narys T.Tomilinas viešai kalbėti, rašyti publikacijas ėmėsi dar 2020-ais metais.

Surinkti reikiamą skaičių moksleivių - problema

Po susitikimo su Seimo nariu T.Tomilinu Anykščių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Jurgita Banienė „Anykštai“ sakė, kad ir ji matanti grėsmių, jog ne tik Anykščių mieste, bet ir rajone gali nelikti gimnazijų.
„Yra dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iškelti siūlymai apie tai, kad miestų gimnazijose turėtų būti formuojama po keturis klasių komplektus 11 - 12 klasėje. Tai reiškia, kad viename klasės komplekte yra 30 vaikų. Taip išeina, jei neturime 91 vaiko, tai negalime formuoti keturių klasių komplektų.Tai yra problema, nes tiek vaikų mes galime ir nesurinkti. Kaimų gimnazijose yra labai didelė grėsmė. Dabar renkame po 12 vaikų į klasių komplektus ir džiaugiamės, kad jų turime. Tokios situacijos, kad turėti po 31 11-toką ir 12-toką, kaip norima įteisinti, Troškūnuose ar Svėdasuose, ko gero, turėti neįmanoma“, - sakė J.Banienė.

Dėl mažesnių klasių abejoja


Švietimo skyriaus vedėja J.Banienė sakė kol kas neturinti aiškios nuomonės, ar moksleivių skaičiaus mažinimas klasėse yra gera idėja.
„Viena vertus,tai nebūtų blogai. Dabar pradinėse klasėse maksimalus vaikų skaičius klasės komplekte yra 24, 5 - 12 klasėse - 30. Kiek yra realu mažesni klasių komplektai - dėl to dar abejoju“, - sakė ji.
Švietimo skyriaus vedėja J.Banienė sakė, kad Seimo narys T.Tomilinas šiomis temomis pageidavo diskutuoti ir su platesne švietimo bendruomene - mokyklų vadovais, mokytojais.

Duomenų apie švietimo sistemos pertvarką neturi

Valdančiojoje koalicijoje esančios Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Seime Sergejus Jovaiša, paprašytas pakomentuoti, ką jis mano apie Seimo nario T.Tomilino išsakytus nuogąstavimus dėl Lietuvos švietimo ateities, į klausimą atsakė klausimu: „Iš kur čia jo tokios fantazijos?“.
„Tai, apie ką jis kalba, aš tokių duomenų neturiu.Dažnas pasirodymas viešumoje yra tam tikras politikavimo menas. Iš tokių susitikimų, kokie vyko Anykščiuose su Švietimo skyriaus specialistais, turbūt apčiuopiamos naudos nebus. Susirūpinimas kažkoks bus. Bet pasvarstymai dar neturi jokio pagrindo. Čia gal žmonių gąsdinimas ar bandymas atkreipti į save dėmesį?“ - juokėsi S.Jovaiša.

„Smulkių“ mokyklų uždarymas neišvengiamas


Seimo narys S.Jovaiša suskaičiavo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai valdant Lietuvą, šalyje buvo uždaryta 100 mokyklų.
„Mūsų apygardoje, kurioje į Seimą kandidatavo T.Tomilinas, berods uždarytos šešios mokyklos. Kodėl jis tada nekėlė vėjo?“ - klausė S.Jovaiša.
Seimo narys S.Jovaiša tikino, kad dalies mokyklų uždarymas visoje Lietuvoje neišvengiamas.
„Aišku, kurios yra „smulkios“, visiškai pasmerktos, kuriose mokosi keli vaikai, jos visoje Lietuvoje bus pertvarkytos. Bet kad gimnazijos neturėtų Anykščiai, čia, man atrodo, daugiau negu fantazijos“, - sakė jis.
Seimo narys S.Jovaiša sakė taip pat nematantis tikslo mažinti klasėse besimokančių vaikų skaičių.
„Ir taip, man atrodo, klasėse mokinių skaičius yra minimalus. Ir dar skaidyti? Nesuprantu, kam to reikia. Apie tai net nebuvo kalbama“,- tikino S.Jovaiša.

Dėl mokyklų išlikimo pataria kovoti

Buvusi Debeikių vidurinės mokyklos, vėliau Debeikių pagrindinės mokyklos direktorė Rita Skujienė šioje ugdymo įstaigoje dirbo beveik 40 metų. Pedagogė pasakojo, kad kai ji atėjo dirbti į šią mokyklą, joje mokėsi 304 mokiniai.
„Prisimenu, vienais metais vienoje klasėje buvo net 42 mokiniai“, - prisiminė R.Skujienė.
R.Skujienė sakė spaudoje jau skaičiusi apie tai, kad grėsmė iškilo ir gimnazijų gyvavimui.
„Aš to nesuprantu. Kaimo vaikams užkertamas kelias žengti toliau. Taip išeina, kad anykštėnų vaikai važiuos mokytis į Ukmergę?“, - stebėjosi pašnekovė.
Buvusi Debeikių mokyklos direktorė sakė, kad nedideliame miestelyje mokykla yra „šviesulys“.
„Be mokyklos nė vienas renginys neapsieina“, - sakė ji.
Kalbai pakrypus apie pandemiją, R.Skujienė prakalbo apie mokinių mokymąsi nuotoliniu būdu.
„Man savo darbe su tuo neteko susidurti. Matau, kaip mokytojai ir vaikai dabar dirba, kartais dirbant nuotoliniu būdu daugiau tokio atsipalaidavimo. Betarpiško mokinio ir mokytojo bendravimo nuotolinis mokymas nepakeis“, - tęsė R.Skujienė.
Pedagogė sakė, kad jai, žvelgiant į mokyklų ateities perspektyvas, darosi liūdna.
„Reikia kovoti dėl mokyklų išlikimo. Bet kovosime su vėjo malūnais?“, - retoriškai klausė buvusi Debeikių mokyklos vadovė.

Kaip rajone kito mokyklų skaičius?

Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius sakė, kad Anykščių rajone mokyklos lygiai tuo pačiu tempu buvo uždarinėjamos iki 1990-ųjų metų ir po 1990-ųjų.
T.Kotrimavičius suskaičiavo, kad 20 amžiuje mokyklas turėjo apie 80 Anykščių rajono vietovių.
Pirmoji mokykla Anykščių krašte uždaryta 1953 metais Papartinės viensėdyje netoli Traupio.
Nykstančių mokyklų uždarymas Anykščių krašte prasidėjo 1965 metais. Pirmosios mokyklos buvo uždarytos Gerkiškių ir Vaitkūnų kaimuose.
Maždaug iki 1985 metų rajone buvo uždaromos buvusios pagrindinės, aštuonmetės mokyklos - jos tapo pradinėmis. Tai, anot T.Kontrimavičiaus, buvo didžiausias mokyklų uždarymo vajus. Neliko Repšėnų, Užunvėžių, Levaniškių, Latavėnų ir kitų mokyklų.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, pirmoji Anykščių rajone 1990-ais metais buvo uždaryta Žviliūnų pradinė mokykla.
Pagrindinis rajono mokyklų uždarymo laikotarpis, anot muziejaus kuratoriaus T.Kontrimavičiaus, buvo 2001 metai. Tais metais neliko ar iki žemesnio rango pertvarkyta 17 mokyklų.
„Netekome apie 40 mokyklų“, - sakė jis.
Visais laikotarpiais, pasak T.Kontrimavičiaus, rajone mokyklos buvo uždaromos dėl sumažėjusio moksleivių skaičiaus.

Buvusios mokyklos griaunamos...

Mokyklos ne tik reorganizuojamos, uždaromos, bet jų pastatai Anykščių rajone ir griaunami. Štai šį pavasarį pranešta, kad Anykščių seniūnijos Jakūbavos kaime bus griaunamas buvusios mokyklos pastatas.
Buvusios mokyklos pastato griovimo darbai kainuos daugiau nei 5 tūkst. Eur. Darbus Anykščių rajono savivaldybės užsakymu atliks UAB „Jungtinės rangos pajėgos“.
Mokykla Jokūbavos kaime buvo uždaryta 2003 metais.

Robertas ALEKSIEJŪNAS

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.
  • Griaut sugeba

    Nuoroda

    O pastatyt nieko .

    Prieš mėnesį
  • Kolonija

    Nuoroda

    Lansbergo gauja viską naikina ??

    Prieš mėnesį
  • Pagal Poetą...

    Nuoroda

    Dauginkimos ir veiskimos!
    Pakol jauni esma,
    Nebus laiko daryt vaikus,
    Kada pasenės’ma,

    Kada galvą ir galvutę
    Jau žemyn nulenks’ma,
    Mirs gimnazija Anykščiuos
    Grabui vietą rinks’ma.

    Prieš mėnesį
  • Samuel Haynes

    Nuoroda

    hi

    Prieš mėnesį