Projekto autoriai pasidalijo gatvės meno kūrinio eskizu.

Anykščiuose, ant šalia Antano Baranausko aikštėje stovinčio raudonų plytų pastato sienos, bus piešiamas gatvės meno kūrinys. Jame bus įamžinta iš Anykščių kilusi jau mirusi poetė Miriam Libenzon.
„Anykštos“ kalbinti kultūros žmonės apie šį projektą buvo mažai girdėję.

 

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, piešinys atsiras ant sienos, prie kurios anksčiau stovėdavo spaudos kioskas.
Asociacijos „Marianos Veriovkinos draugija” direktorė Sandra Dastikienė „Anykštai” pasakojo, kad gatvės meno piešinys (neofreska) piešiamas įgyvendinant žydų kultūros paveldui skirtą projektą. Ką pavaizduoti ant pastato sienos, projekto autoriams pasiūlė rašytojas Rimantas Vanagas. Poetės M.Libenzon gyvenimo istoriją jis yra aprašęs savo knygoje „Žali žydų plaukai”.
S.Dastikienė sakė, kad gatvės meno piešinys bus maždaug metro aukščio ir pusantro metro pločio. Jį pieš menininkės Lauryna Kiškytė ir Lina Šlipavičiūtė. Kūrinys bus atliktas ant specialaus apsauginio tinko sluoksnio, kad nepakenktų mūrui. Leidimą freskai ant Baranausko a. namo Nr. 6 sienos suteikė pastato savininkai, Regiono Kultūros paveldo departamentas, miesto architektė.
Tai, kad Anykščiuose atsiras dar vienas gatvės meno kūrinys, visiška naujiena buvo Anykščių rajono tarybos nariui, liberalui, architektui - dizaineriui Kęstučiui Indriūnui: „Čia įdomiai, kad iš anksto nebuvo paviešintas ant pastato sienos piešiamo gatvės meno kūrinio eskizas. Čia tokia svarbi ir atsakinga vieta. Priešais ant pastato sienos nupieštas gaidys, o čia bus poetė... Ką aš žinau, sunku kažką pasakyti, nežinant projekto idėjos ir nemačius eskizo”, - sakė jis. Pasiteravus, ar jam ką nors sako poetės M.Libenzon vardas, K.Indriūnas sakė: „Ne.Tikrai ne.”
Rašytojas R. Vanagas, „Anykštos” paklaustas, ar anykštėnai bei miesto svečiai žinos, kas ta ant pastato sienos nupiešta poetė Miriam, sakė: „Nežinau, kaip viską projekto autoriai pateiks. Gal kokį posmą ant sienos užrašys. Aš projekto nemačiau. Manęs klausinėjo, ką būtų galima įamžinti. Na ką, negi kokį rabiną įamžinti? Papasakojau poetės M.Libenzon istoriją ir už jos „užsikabino“. Šią istoriją esu pasakojęs ir radijui, ir televizijai. Kas bent kiek domėjosi Anykščių žydais, tas apie poetę Miriam žino”.
Žinią apie naują gatvės meno kūrinį paskelbus portale anyksta.lt, šia tema kilo nemažai diskusijų.
„Anykščiuos keisti dalykai dedasi. Kažkokia organizacija „Marijanos Veriovkinos draugija”rengiasi čia nupiešti kažkokios nežinomos poetės Miriam portretą. Anekdotai. Menininkės Veriovkinos atminimo įamžinimu rūpinamasi Utenos krašte, ten ir menininkų plenerai, kitokie renginiai vyksta. Tai tegu ta draugija ir piešia ant sienų Utenoje ar Vyžuonėlių dvare, kur dailininkė Veriovkina gyveno. Kuo čia dėti Anykščiai? Ir kuo susijusi poetė Miriam su Anykščiais. Ar nebėra jau vaizdų, kuriuos galima nupiešti? Tarp kitko, tas pastatas yra Senamiestyje, tai istorinis paminklas, tai gal negali bet kas susigalvojęs bet ką teplioti?”, - stebėjosi vienas skaitytojas. „Jau geriau gaidys ar višta ant sienos nupiešta... Reikia prisiminti, kad čia buvo žydų namai, bet dabar juos piešti ant sienų, kad ir kokios įžymybės bebūtų, tikrai nebūtina. Tarpukario Lietuvos visuose miesteliuose gyveno žydai...Taip įamžinant juos Lietuva greitai turėtų tapti Jeruzalės ar Tel Avivo priemiesčiu...”, - pastebėjo kitas komentatorius.
M.Libenzon emigravo į Palestiną prieš II -ąjį Pasaulinį karą ir taip išsigelbėjo nuo mirties. Deja, žiaurus likimas neaplenkė Anykščiuose likusios jos šeimos ir jaunėlės sesers.
„Gyvendama Amerikoje, Miriam nuolat prisimins Anykščius kaip vizijų pasaulį. Ne idealų, bet labai, net pasąmoningai savą. Iš atminties gelmenų plauks pasakiški vaizdai; juos užrašiusi eilėmis, po kiekvieno eilėraščio pavadinimu būtinai pažymės: „Mano miestelis Anykst, Lietuva”. Tai ir adresas, ir kodas, ir likimas. Eilėraščiuose – savotiška lyrinė autobiografija su žydų poezijai būdingu švelniu grauduliu, neblėstanti meilė gimtinei, praradimo jausmas ir konkretūs mažo miestelio žydų gyvenimo vaizdai“, - rašė rašytojas R.Vanagas.
Žydų kultūros paveldui skirti gatvės meno kūriniai ant pastatų sienų taip pat bus piešiami Utenoje, Dusetose ir Molėtuose.
Priminsime, kad gatvės meno kūrinius anykštėnai yra linkę vertinti gan kritiškai. Po to, kai festivalio „Devilstone“ organizatoriai ant miesto centre stovinčio pastato užsakė nutapyti gaidį, kilo daug diskusijų, kurios tęsiasi iki šiandien. Gan kritiškai kai kurie anykštėnai vertina ir ant Valančiaus gatvės bendrabučio sienos nupieštą gatvės meno kūrinį.

Robertas ALEKSIEJŪNAS

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.
  • Gal užteks išsidirbinet ?

    Nuoroda

    Jums nusispjaut i gyventojus ,At butina maliavot sienas ? Tikrai ? Kur koncervai ten dvokas !

    Prieš mėnesį
  • Anykštėnas

    Nuoroda

    Labai nemalonu, kad kultūros miestu prisistatančio rajono centro žiniasklaidos atstovai negatyviai komunikuoja, o savivaldybės administracija ir architektūros ir kultūros skyrių atstovai nekomunikuoja su anykštėnų visuomene. Jaučiama kultūrinė stagnacija, tarnautojų asmenybinis sysireikšminimas ir bendras priešiškumas kitų tautų kultūros pažinimui. Deja, spaudoje labiau propaguojama žema ir buka
    įvykių ir kultūros reiškinių samprata, prilyginant ir sugretinant nesulyginamas vertybes.
    Gal čia ir pasaulio anykštėnų bendrijos sąstingio ar karantino poveikio pasekmės?

    Prieš mėnesį
  • Garantuotas

    Nuoroda

    Baisiau už Tubiagaidį nebus.

    Prieš mėnesį