Rūkiškio kaimo gyventojai Henrikas ir Janina Vilčinskai sako, kad dėl nuostolių išgyvens, bet labai gaila kruopščiai augintų daržovių.

 

Afrikinis kiaulių maras apėmė jau beveik visą rajoną. Epidemija jau ir gyventojų tvartuose. Tačiau ne visi šernai ir jų giminaičiai linkę sirgti. Štai vienai Rūkiškio kaimo (Troškūnų seniūnija) šeimai, keturkojai padarai krečia eibes. Gyventojai įtaria, kad jų daržus siaubia ne šernai, o kažkada iš netoliese laikomų aptvarų ištrūkusios ir sulaukėjusios šernakiaulės.
Bet dar blogiau, kad žmonės neranda net kam pasiskųsti.


Įtarimas – šernakiaulėms

Trečiadienio rytą Rūkiškio kaimo gyventojai Henrikas ir Janina Vilčinskai dorojo iš daržo parsineštus svogūnus, kurie dar nespėjo visiškai subręsti. Šeima nutarė nelaukti, kol motulė gamta atliks savo darbą ir gelbėti derlių, mat jų daržą naktimis ėmė siaubti gyvūnai.
Jie įtaria, kad į daržus įsisuko ne šernai, bet iš gretimo sklypo prieš porą metų ištrūkusios šernakiaulės. Gretimoje fermoje buvo aptvaras, kur ūkininkas Alvydas Vilkas anksčiau lauke laikė šernakiaules. „Čia buvo gardas, joms papildavo pašarų, todėl jos žino, kad čia šėrimo vieta, ateina, nieko neranda, o tada – į mūsų daržą“,- sakė H.Vilčinskas.
Pasak Vilčinskų, prieš porą metų iš aptvaro ištrūko paršinga šernakiaulė ir nurūko į mišką. Dabar iš miškelio į įprastas vietas jau ji ateina ne viena. „Ūkininkui A. Vilkui mes pretenzijų neturim, nes dabar jo gyvuliai tvarkingai uždaryti tvarte, čia siaučia anksčiau pabėgę“,- sakė H. Vilčinskas.
Savo įtarimus, kad čia siautėja ne šernai, o būtent šernakiaulės, jie grindžia grybautojų pasakojimais, kurie matė gyvūnus gretimame miške. „Žiemą ir iki kiemo buvo atėję“,- pasakojo H. Vilčinskas. Darže pėdsakai rodo, kad išties siaubė kažkas iš kiaulių giminės, bet „nusikaltimo vietoje“ užtikti nebuvo.

Šeimai - juodi metai

vaga

H. ir J. Vilčinskų namas, kaip ir kiti šio kaimo gyventojų namai, stovi prie kelio į Raguvėlę, už namo, į pakalnę, nusidriekę visų Rūkiškio gyventojų daržai. Pakalnėje apaugusi krūmokšniais vinguriuoja Juosta, už jos – kviečių laukas ir miškelis. Būtent iš ten ir atkeliauja naktimis neprašyti svečiai. „Blogai, burokai visiškai nuėsti, burokėliai, kitos daržovės“,- sakė H. Vilčinskas. „Šiemet ravėjau daržą jau tris kartus, galvojau, kad dar kartą ravėsiu, bet dabar jau nebe“,- sakė J.Vilčinskienė. Tiesa, bulvės kažkodėl neliestos. Sutuoktiniai mano, kad gal dėl to, jog dėl sausros jie bulvių neravėjo.
Abu sutuoktiniai jau perkopė 70 metų slenkstį, sakosi, kad nebeturi tiek sveikatos, kiek anksčiau, todėl užaugintų daržovių netektis jiems ypač skaudi. Tuo labiau, kad ir metai labai nesėkmingi „Turėjom kumelytę žemaitukų veislės, pirkom lizingu, išsimokėjom, ir šiemet pavogė, po to sunkiai ir anksčiau laiko teliavosi karvė, o čia dar viena nelaimė, labai juodi ir nesėkmingi metai“, - kalbėjo H.Vilčinskas.

Blogai, kai nėra kam pasiskųsti

„Galvojau užsiauginsiu burokų bent jau vištoms, kiaulių juk laikyti nebegalima, o štai tau“,- graudinosi J.Vilčinskienė. „Žinoma, mes dėl tų nuostolių nenumirsim, tačiau labai skaudu“,- sakė H.Vilčinskas. Tiesa, sutuoktinius skaudina ne tik ta aplinkybė, kad suniokotos jų kruopščiai augintos daržovės, bet ir tai, kad toje situacijoje nebėra net kam pasiskųsti, kad kažkas padarytų tvarką. „Skambinom medžiotojams, jie mums sakė, jog reikia kreiptis į seniūniją, kuri turi atlyginti nuostolius, nuvykau į seniūniją, seniūnas šiuo metu atostogauja, bet sekretorė mums pasakė, kad savivaldybė nuostolių neatlygina“,- pasakojo H.Vilčinskas. „Tai laikai atėjo, nebėra net kam ir pasiskųsti“,- sakė ir J.Vilčinskienė.

Iki šiol šernakiaulių nesutiko

DSC 5545

Rūkiškio kaimo pabaigos teritorija įeina į medžiotojų klubo „Medeina“ valdas. Ilgametis šio klubo prezidentas Leonas Alesionka sakė, kad jau metus nebuvęs medžioklėse, todėl realios padėties nežino. „Anksčiau medžioklėse šernakiaulių sutikti neteko. Girdėjom, kad ūkininkas augino šernakiaules, bet paskui jos kažkur dingo, dabar ten arkliai. Gal išskerdė ar pardavė, bet tai buvo labai seniai. Šiaip šernakiaules medžiotojai turi atskirti, nes kitokia snukio forma, bet vasarą tiek šernų, tiek šernakiaulių kailiai labai išsišeria, iš toli galima ir sumaišyti“, - sakė L.Alesionka. Jis dar paklausė, kokie buvo gyventojo burokai – paprasti ar cukriniai. „Paprastų burokų lapų šernai dažniausiai neliečia“, - paaiškino L.Alesionka.
Ilgametis medžiotojas kalbėjo, kad šiuo atveju gyventojas nėra paliekamas likimo valiai. „Jis turi kreiptis į seniūniją, o jei seniūnas atostogauja, yra kažkas, kas jį pavaduoja, jeigu ne – tada tiesiai į Žemės ūkio skyrių pas Antaną Baurą. Sudaroma komisija, kuri įvertina žalą, joje būna ir medžiotojų atstovas, aptariama žala. Tačiau reiktų paskubėti – duos lietus, nuplaus pėdsakus“,- aiškino L. Alesionka.
Dabartinis medžiotojų klubo „Medeina“ prezidentas Kęstutis Supronas sakė situaciją žinantis, jo medžiotojai aplankė Vilčinskų ūkį, apžiūrėjo pasėlius, tačiau mano, kad šernai čia niekuo dėti. „Galit „Vikipedijoje“ pasiskaityt, kad šernai paprastų burokų neėda. Mes patys, kaip medžiotojai, viliodavom šernus visokiom cukrinių runkelių atliekom, o paprasti burokai – tai elniams. Greičiausiai tuos lapus bus nugraužęs koks nors pabėgęs veršelis“, - kalbėjo K.Supronas. Jis sakė, kad ir pats buvo nuvykęs į vietą ir net budėjo netoli Rūkiškio kaimo esančiame bokštelyje. „H.Vilčinskas man sakė, kad šernakiaulės atėjo per Juostą tilteliu. Apžiūrėjau tą vietą, radau kiškio ir stirnos pėdsakus. O pabuvęs bokštelyje pastebėjau tik vieną zuikį – tuščia“, -sakė K.Supronas.
Beje, K.Supronas abejoja, kad daržus galėtų nusiaubti šernakiaulės, nes iki šiol medžiotojai jų nepastebėjo, be to, afrikinis kiaulių maras gerokai išretino šernų populiaciją. „Mes gi stebim miškus, sakykim, Juostininkų, Žuvininkų miškai visiškai tušti, čia šernų nesimato jau nuo pavasario, pėdsakų nėra, balos, kur jie gulėdavo, švarios. Be to, kas savaitę medžiotojai apeina miškus, nes turim stebėti, bet viskas švaru. Šernų nebėra“, - apie padėtį miškuose pasakojo K.Supronas.
Pasak jo, medžiotojai šiuo atveju padėti kažkuo negali, gyventojams reikia saugoti savo turtą patiems. „Suprantat, yra zonos, gyvenvietė, mes šaudyt ten negalim, net ir su atviru šautuvu jei pereisiu galiu gauti baudą“,- aiškino K. Supronas. Vienintelė išeitis – aptverti visą daržą elektriniu piemeniu, taip Vilčinskai ir padarė. „Kai aptvėrėme, naktiniai apsilankymai baigėsi“, - sakė H.Vilčinskas.

Dėl gyvūnų auginimo –
įnirtinga kova

Šernakiaulės – tai šerno ir kiaulės hibridas. Jų mėsa yra kokybiškesnė, pasižyminti subtiliomis skonio savybėmis, daug vertingesnė negu kiaulių. Šis išvestinis šerno ir lietuvių baltosios kiaulės mišrūnas yra paprastai „šviesiaodis“ kaip kiaulė, bet jo šeriai – ilgi kaip šerno. Šernakiaulės geriausiai jaučiasi garduose lauke, puikiai pakelia bet kokias oro sąlygas. Šie gyvūnai dėl puikios, iš šernų paveldėtos virškinimo sistemos labai gerai pasisavina pašarus, todėl mažai teršia.
Šernakiaulių mėsa yra geras atradimas ir šeimininkėms, mat ją apdorojant patiriama tik apie 15 proc. svorio nuostolio, o ruošiant kiaulieną netenkama iki 45 proc. mėsos. Jų mėsoje cholesterolio mažiau nei vištienoje, o kiaulieną hibrido mėsa lenkia baltymų kiekiu. Ne taip seniai Aplinkos ministerijoje vyko karštos diskusijos dėl šernakiaulių veisimo ir auginimo Lietuvos ūkiuose. Aplinkosaugininkai kategoriškai pasisako prieš laukinių ir naminių gyvūnų kryžminimą. Draudimą jie grindžia tuo, kad šernakiaulės gali ištrūkti į laukinę gamtą ir ten besiveisdamos keistų jauniklių genetiką. Šernakiaulėms ištrūkus į laisvę padariniai gali būti neprognozuojami. Šernakiaulės, radusios tinkamas sąlygas, gali pradėti daugintis, savo gausa išstumti kitų žvėrių populiacijas.
Vienas pirmųjų šalyje oficialų šernakiaulių ūkį įsteigė Pakruojo rajone gyvenantis Gražvydas Čergelis. 2006 metais kiaulės ir šerno hibridus pradėjęs auginti vyras bylinėjosi dėl teisės laikyti šernakiaules. Nors įstatymai draudžia auginti šiuos gyvūnus ne mokslo tikslais, Lietuvos vyriausiasis  administracinis teismas bylą baigė G. Čergelio naudai.
Teismas konstatavo, kad Pakruojo gyventojas ne pats išveisė, o jau nusipirko šernakiaules, tad jos nebelaikomos laukiniu gyvuliu. Ūkininkas gali jas ir auginti, ir veisti. Jeigu vyras būtų laikęs naminę kiaulę ir laukinį šerną bei juos sukryžminęs ir užsiveisęs šernakiaulių, tuomet tai būtų laikoma įstatymų pažeidimu. Kitaip sakant, paties išvestų šernakiaulių jis auginti negalėtų.
Mokslininkai mano, kad šernakiaulės Lietuvoje galėtų būti auginamos ir veisiamos, tik reikėtų užtikrinti, kad jos nebūtų paleidžiamos į laukinę gamtą.

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.