Nežinomas XVIII a. pab. – XIX a. pr. Lietuvos dailininkas. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras.Lietuvos nacionalinis muziejus.

Visuomenę visada domino ir domina valdovų atvaizdai, jų karališkieji bruožai, jų didžios asmenybės atskleidimas dailėje.

Anykščių menų centrui pradėjus programą „Anykščių karališkasis kalendorius“ ir kovo 5 dieną paminėjus pirmąją karališkąją dieną – valdovo Stepono Batoro istorinį vizitą į Anykščius (1582 m. kovo 5 d.), prasminga įsižiūrėti į vertingiausius šio garsaus karaliaus portretus, esančius Lietuvoje.
Iš Anykščių kilusi menotyrininkė, studijų ir albumų apie Anykščių meną autorė Dalia Tarandaitė aptaria vieną iš valdovo portretų.

 

Tapydamas šį portretą, nežinomas XVIII a. pab. – XIX a. pr. Lietuvos dailininkas pasinaudojo autentišku Stepono Batoro portretu, publikuotu Martyno Kromerio (Marcin Kromer, 1512–1589) veikale „Lenkija, arba Apie lenkų kilmę ir istoriją“ (Polonia, sive De origine et rebus gestis Polonorum), išleistame 1589 m. Kelne, Arnoldo Mylėjaus (Arnold Mylius, 1540–1604) spaustuvėje. Dailininkas tiksliai atkartojo graviūroje įamžintus Stepono Batoro veido bruožus, iškilmingą pozą, šiam valdovui charakteringą aprangą. Pakeitė tik kai kurias smulkias kompozicijos detales, o bedaikčio fono vietoje nutapė interjero fragmentą ir pro langą atsiveriantį peizažą.
Valdovą dailininkas pavaizdavo vilkintį raudoną deliją su juodo kailio apykakle ir žiponą, pasiūtą iš aukso spalvos damasto. Žiponas sujuostas plačia šviesaus audinio juosta, prie šono kabo kilmingųjų atributas – kardas. Galvą dengia juoda skrybėlė į viršų užlenktomis prigludusiomis atraibomis. Tai Stepono Batoro dėvėta Vengrijos kostiumui būdinga ir jo laikais Lietuvoje prigijusi magerė, arba magerka (nuo žodžio „Magyar“, vengrų kalba reiškiančio „Vengrija“), dar žinoma batorovkos ir vengerkos pavadinimais. Magerę puošia škofija (sidabrinis erelio sparno formos kepurės papuošalas) su plunksnomis. Kairę ranką valdovas uždėjęs ant klupo, dešine, skeptrą laikančia ranka remiasi į pagalvėlę, ant kurios padėta karališka karūna. Karūnos forma atkartoja pavaizduotąją M. Kromerio veikalo graviūroje, tačiau neatitinka autentiškos Stepono Batoro karūnos formos, kuri buvo įamžinta Domyniko Kusto (Dominic Custos, 1560–1612) graviūroje pagal Džovanio Batistos Fontanos (Giovanni Battista Fontana, 1524–1587) piešinį 1601 m. Insbruke išleistoje knygoje „Prakilniųjų imperatorių, Šviesiausiųjų karalių bei erchercogų, Garbingųjų kunigaikščių, grafų <....> atvaizdai ir <...> aprašymai" (Augustissimorum Imperatorum, Serenissimorum Regum, atque Archiducum, Illustrissimorum Principum, necnon Comitum, Baronum <...> imagines et <...> descriptiones) ir pakartota valdovo įkapių insignijose (surastos 1877 m. atidarius Stepono Batoro sarkofagą Vavelio katedroje) .
Didingumo atvaizdui suteikia fone nutapyta sunki raudona draperija. Reprezentacinių portretų fonuose vaizduojamos draperijos yra baldakimo, pabrėžiančio vaizduojamojo asmens reikšmę, jo išskirtinimą, atitikmuo. Pro angą sienoje matomas peizažas yra nuoroda į viešą portretuojamo asmens veiklą, jo padėtį visuomenėje. Šiuo atveju pro langą atsiveria Vilniaus vaizdas. Pirmame plane atpažįstame Gedimino kalną su Aukštutinės pilies griuvėsiais, antrame – Bekešo kalną su Stepono Batoro įsakymu ant šio kalno palaidoto jo draugo karvedžio Kasparo Bekešo mauzoliejumi. 1580 m. pastatytas aštuonbriaunio bokšto pavidalo mauzoliejus iki mūsų dienų neišliko. Slenkant kalno šlaitui, 1838 m. nugriuvo viena jo siena, o 1848 m. – ir visos likusios.
Martyno Kromerio veikale publikuotas Stepono Batoro portretas XIX a. I pusėje buvo vienas populiariausių šio valdovo atvaizdų. 1840 m. jis buvo reprodukuotas Juozapo Ozemblovslio litografijos spaustuvėje, o 1856 m. pasitarnavo kuriant šio valdovo atvaizdą Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumui“. Žinomi Lietuvoje buvo ir kiti autentiški Stepono Batoro atvaizdai, sukurti italo Džovanio Batistos Fontanos, šveicarų ir vokiečių tapytojo ir grafiko Josto Amano (Jost Amman, 1539–1591), iš Vroclovo kilusio Stepono Batoro dvaro tapytojo Martyno Koberio (Marcin Kober, apie 1550–1598), išlikę jo valdymo metais išleistose monetose. Šiuos atvaizdus kopijuodami ir laisvai interpretuodami XVII–XIX a. dailininkai kūrė Stepono Batoro portretus istorijos veikalų iliustracijoms, visuomeninėms ir bažnytinėms institucijoms, dvaruose kauptoms valdovų portretų galerijoms. Juose įamžintus valdovo bruožus jie perkeldavo ir į Stepono Batoro valdymo laikus vaizduojančias istorines kompozicijas, tokias kaip 1877 m. Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838-1893) sukurta drobė „Steponas Batoras prie Pskovo“ ar 1810 m. Vincento Smakausko (1797–1876) nutapyta drobė „Steponas Batoras įsteigia Vilniaus universitetą“.

Dalia Tarandaitė

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.