Steponas Batoras (1533 m. – 1586 m.), Lenkijos karalius (1575 m. - 1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576 m. - 1586 m.) 1582 m. kovo 5 d. lankėsi Anykščiuose (seniūnijos būstinėje karalių priėmė kašteljonas, Anykščių seniūnas Janas Hlebovičius).

Daugelis Anykščiuose yra įsidėmėję, kad poeto Antano Baranausko giminės žmonės nebuvo baudžiauninkai, o „valstybiniai, arba karališkieji, valstiečiai, kurie, priklausydami valdžios dvarui, gyveno lengviau negu privačių dvarų baudžiauninkai“ (Regina Mikštytė, A. Baranausko gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja), tad Anykščiai priklausė ne didikams, o buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro valstybinė valda, ir valstiečių padėtis buvo daug geresnė.

Anykščiuose gerai žinoma karališkojo dvaro vieta prie senosios mokyklos ir cerkvės nūnai yra verta dar didesnio dėmesio, nes tai – Lietuvos valdovų dvaras, kurį administruodavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio paskirti pareigūnai ir kuriame lankėsi net keturi karaliai.

 

Tad labai prasminga, jog Anykščių menų centras šiemet sumanė ir ketina kasmet rengti kultūros istorijos aktualinimo programą „Anykščių karališkasis kalendorius“, kuria siekiama naujai pažvelgti į keturias metų dienas, kurios Anykščiams jau keli šimtmečiai yra karališkos, vainikuotos Lietuvos didžiojo kunigaikščio kepurėmis ir Lenkijos karalių, valdžiusių dviejų valstybių sąjungą, karūnomis.

 

Iš 365 dienų metuose anykštėnai su pasididžiavimu kaip karališkas dienas gali švęsti kovo 5 d., rugpjūčio 15 d., rugsėjo 15 d., lapkričio 7 d., nes tai  Lietuvos  didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Kazimiero Jogailaičio, Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Zigmanto III Vazos buvimo Anykščiuose datos, kai miestelio dvare buvo valdovas, o su juo – valstybės valdymo kanceliarija, kuri įteisindavo valstybės monarcho sprendimus. Tad tuo metu Anykščiai tapdavo laikinąja sostine, iš kurios valdoma valstybė. Visi keturi Lietuvos didieji kunigaikščiai, kurie lankėsi valdovo dvare Anykščiuose, buvo ir  bendrosios valstybės karaliai, o Zigmantas III Vaza dar ir Švedijos karalius. Dabar, kai Lenkijos mokslininkai yra paskelbę valdovų itinerariumus (vadovų buvimo vietą ir priimtus sprendimus fiksuojantys metraštiniai sąvadai), ne legendiškai, o istoriškai tiksliai galime žinoti apie karalių vizitus į Anykščius, kada jie lankėsi, kokius priėmė valstybinius sprendimus. Tad karalių dienų šventimas ar bent jau minėjimas Anykščiuose turi visavertį faktinį ir prasminį pagrindą ir gali tapti ateityje kasmet rengiamomis šauniomis kultūros miesto – kurorto šventėmis.
Nors pirmasis mums žinomas valdovas, apsilankęs Anykščiuose, yra Kazimieras Jogailaitis (1442 m. lapkričio 7 d.), tuomet dar labai jaunas Lietuvos didysis kunigaikštis, po kelių metų tapęs ir Lenkijos karaliumi, tačiau kovo 5 dieną „Anykščių karališkasis kalendorius“ elgiasi nuosekliai kalendoriškai - pirmiausia pažymi prieš 439 metus Anykščius aplankiusį valdovą Steponą Batorą.
Tai išties išskirtinių nuopelnų valdovas, į Anykščius atvykęs su karališka garsiausių didikų – valstybės elitinių asmenų svita 1582 metų kovo 5 d., po garsios karinės pergalės, pelniusios jam nenykstančią šlovę ir galią: laimėjęs Livonijos karą, 1582 m. sausio 15 d. ir Zapolėje pasirašęs taikos sutartį su Maskvos didžiosios kunigaikštystės caru Ivanu IV, karalius Steponas Batoras Lietuvoje buvo sutiktas kaip nugalėtojas. 1581 m. gruodį – 1582 m. vasario mėnesius karalius praleidžia Vilniuje ir iš ten kovo mėnesį išvyksta į Rygą sutvarkyti Livonijos teritorijos, kuri po karo atiteko Abiejų Tautų Respublikai, reikalų.
Kaip žinome iš kunigaikščio Jano Piotrowskio 1582 metų kovo 18 dienos laiško, iš Rygos parašyto Karūnos didžiajam maršalkai Andžėjui Opalinskiui, karaliaus Stepono Batoro kelionė iš Vilniaus į Rygą su išskirtine palyda įvyko tokiu maršrutu: kovo 2 dieną valdovas išvyko iš Vilniaus, jo kelyje buvo Ržeš, Giedraičiai, Balninkai, Anykščiai, Kupiškis, Pasvalys, Saločiai, Bauska, Jakimoža, Dalen, Musa, o galiausiai valdovas kovo 12 d. atvyko į Rygą, kur karalius pasitiktas kaip nugalėtojas, jam iškilmingai buvo atverti miesto vartai, įteikti miesto raktai ir surengta jo atvykimui skirta didžiulė šventė, įteiktos dovanos.
Iš kunigaikščio Jano Piotrowskio 1582 metų kovo 18 dienos laiško žinome, kad karalius Anykščiuose apsistojo Minsko kašteljono ir Anykščių seniūno name. Tuo laiku  Minsko kašteljonu, taip pat Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didžiuoju iždininku ir raštininku bei Anykščių seniūnu buvo Janas Janovičius Hlebovičius, garsi ir išskirtinė asmenybė, kurio šlovingus darbus ir garsiąją giminę šlovino Kauno liuteronų kunigo Pauliaus Oderborno sukurta poema. Vilniuje, Jono Karcano spaustuvėje, 1583 m. publikuota ši poema himno stiliumi pasakoja apie seną ir garsią Glebavičių giminę. Jame apdainuojama Lietuvos istorija, daugiau dėmesio skiriant Gediminui ir Vilniaus įkūrimui, o plačiausiai apibūdinama Glebavičių giminė, minimi iškilesni tos giminės asmenys, plačiai apdainuojami ir karžygio Jano Hlebavičiaus žygiai ir darbai.
Lenkų istorikai rašo, kad Janas Hlebavičius Anykščių seniūnu tapo 1575 metais, o Anykščių bažnyčios dokumentuose yra faktas, jog 1576 m. kovo 11 d. karalius Steponas Batoras rašė Minsko kašteljonui Hlebovičiui, kad Anykščių bažnyčiai pagal seną paprotį būtų skiriama dešimtinė nuo viso dvaro. Nors Janas Hlebavičius gyveno tik 47 metus, bet daug nuveikė. Jis pastatė ar fundavo kelias bažnyčias, intensyviai dalyvavo valstybės gyvenime, bendravo su filosofu, LDK protestantizmo veikėju, anijonų judėjimo išpažinėju, Biblijos tyrėju Simonu Budnu. Buvo karšto būdo ir nevengė konfliktų: įžeistas iškvietė net J. K. Chodkevičių į dvikovą ir ginčą tarp jų taikiai išsprendė tik pats karalius Steponas Batoras.
Iš Vilniaus į Rygą su karaliumi vyko ir Anykščiuose lankėsi itin gausi garbingų didikų palyda, kurioje ryškiausi valstybininkai buvo didysis karūnos etmonas Janas Zamoyskis, Vilniaus vyskupas ir karaliaus vietininkas Livonijoje Jurgis Radvila, žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, vienas iš Lietuvos Statuto autorių ir Vilniaus universiteto steigimo signatarų Ostapas Valavičius, lenkų karo vadas Samuelis Zborowzkis, Lietuvos didysis maršalka Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Naklo miesto kaštelionas Stefanas Grudzinskis, Žemaitijos kaštelionas ir Liublino unijos signataras Mikalojus Tolvaiša, ir tas pats Minsko seniūnas ir taip pat tas pats Anykščiuose karalių priėmęs Janas Hlebovičius bei kiti didžiūnai (šių duomenų pirminiai šaltiniai: karaliaus Stepono Batoro itinerariumas ir Karaliaus Stepono Batoro karinių reikalų dokumentų rinkinys; 1887 m. Krokuva).
Tad sunku pervertinti šio karališkojo vizito Anykščiuose svarbą ir vertę, jis nusipelno ir atskirų istorikų studijų (būtų šaunu, kad to imtųsi Anykščiuose dirbantys istorikai ir valstybės istorijos tyrimų centruose besidarbuojantys mokslininkai), ir kuo įvairiausių aktualizavimo projektų, kokius galėtų sukurti Anykščiuose dirbantys režisieriai, kuriems tereikėtų tik pasigilinti į  istorinių valdovų vizitų ir jų priėmimų protokolus, jų savitus ritualus (juose ypač spalvingos viešosios eisenos ir valdovų priėmimo atraktyvūs renginiai).
Bet dabar, kol už lango pandemija ir karantinas, Anykščių menų centras kviečia kovo 5 d., penktadienį, virtualiai minėti ir namuose švęsti Karaliaus Stepono Batoro dieną Anykščiuose. Prie Anykščių kultūros centro esantis medija lauko ekranas „Anykščiai“ transliuos šios šventės plakatus, juos anykštėnai pamatys ir miesto stotelėse esančiuose stenduose, o youtube.com kanale nuo kovo 5 ryto bus rodomas video pasakojimas „Karaliaus Stepono Batoro diena Anykščiuose“, kurį įrašė valdovų itinerariumus analizuojantis ir aktualizuojantis vilnietis istorikas Simonas Matulevičius, surinkęs Anykščių menų centro programai „Anykščių karališkasis kalendorius“ pagrindinius istorinius duomenis, kurie minimi ir šiame rašinyje. Visa informacija skelbiama Anykščių menų centro tinklapyje, kuriame skaitytojai ras ir ypač vertingą anykštietės menotyrininkės, knygų autorės ir sudarytojos Dalios Tarandaitės rašinį apie karaliaus Stepono Batoro vaizdavimą dailės kuriuose, kurie sukaupti Lietuvos muziejuose ir kitose atminties institucijose. „Anykščių karališkasis kalendorius“ autoriai Rita Babelienė ir Tomas Tuskenis tikisi, kad kitos trys karališkosios dienos šiemet rugpjūčio 15 d., rugsėjo 15 d., lapkričio 7 d. Anykščiuose bus švenčiamos jau esant galimybei susiburti viešoms istorikų paskaitoms bei kitiems realiems renginiams, kurių organizavimui kovo 5 d. nėra jokių galimybių. Tikimasi, kad į karališkųjų dienų Anykščiuose organizatorių būrį įsilies ir istorikai, menininkai, kultūrininkai, kurie geba ypač kūrybingai organizuoti miesto renginius. Keturios karališkos dienos Anykščiuose mums primena, kad Anykščiai yra karališkas miestas, nes turi Lietuvos valdovų buvimo jame atmintį, vertą dabarties dėmesio ir aktualizavimo.

https://www.youtube.com/watch?v=RIhCVh2hFgI&feature=youtu.be

 

Vytautas Balčiūnas

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.
  • A fatagrafijas

    Nuoroda

    gal dar yra išlyki?

    Prieš mėnesį
  • Jonas

    Nuoroda

    kažkas naujo ir netikėto - pirmą kartą girdžiu ir sužinau. O kodėl anksčiau Anykščių muziejus, biblioteka, gimnazija ir valdžia to neviešino? Karališkas miestas - jėga!

    Prieš mėnesį
  • Nuobodoka

    Nuoroda

    Tokį ilgą istorinį straipsnį skaityti nuobodoka. Gal kokiam istorikui ir būtų įdomu, o šiaip visuomenei sunkoka suprasti ir kažin ar reikalinga. Kartojamos tos pačios pavardės, tie patys faktai, ilgiausi teiginiai. Reikėtų rašyti trumpiau, aiškiau ir paprasčiau. Juk rajono leidiniui rašoma, ne kokiam moksliniam žurnalui.

    Prieš mėnesį
  • Anykštėnas

    Nuoroda

    Puiku. Profesionalu. Džiugu skaityti. Sveikinu Menų centro kolektyvą, tiek apgalvota, tiek surinkta medžiagos, apmąstyta ir taip gerai pateikta. Padirbėta neprastai per pandemiją.

    Prieš mėnesį