Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje įrengtos parodos „Meniniai pasisveikinimai“ ekspozicija.Gyčio Skudzinsko nuotr.

Šių metų kovo 4 d. Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje dviem mėnesiams įsikurs kartu su Antano Mončio namais-muziejumi ir kitais partneriais rengiama paroda „Meniniai pasisveikinimai“, kuria minimas modernisto Antano Mončio gimimo šimtmetis (1921–1993).


Ši nedidelė, tačiau žanro ir kūrybinės medžiagos prasme įvairi ir informatyvi paroda ne tik žymi ypatingos sukakties renginių programos pradžią, tačiau ir padeda išpildyti dar 1989 m. puoselėtą kūrėjo svajonę aplankyti Anykščius.
Parodos atidarymą bus galima stebėti per nuotolį, o apžiūrėti gyvai – pasibaigus karantinui, iki gegužės 2 dienos.

 

Žinomas užsienyje, atrandamas Lietuvoje

Gimęs ir užaugęs Lietuvoje, tačiau čia mažiau pažįstamas nei užsienyje – štai toks yra A. Mončys. Ir nieko keista: vykstant Antrajam pasauliniam karui, jis, kaip ir daugelis to meto žmonių, buvo priverstas pasitraukti į Vakarus. Ten apsigyveno karo pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno (Vokietija), vėliau studijavo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje ir tęsė mokslus Paryžiuje, baltarusių kilmės skulptoriaus Osipo Zadkino (Ossip Zadkine, 1890–1967) studijoje Didžiosios lūšnos akademijoje.
Kaip pasakoja menotyrininkas Viktoras Liutkus, čia netruko ateiti meno kritikos ir profesionalų kolegų dėmesys ir pripažinimas. Yra žinoma, kad A. Mončys bendravo su žinomu meno kritiku, būsimu Gugenheimo muziejaus parodų kuratoriumi Edvardu F. Frai (Edwardu F. Fry), dirbo su žymiu litvakų dailininku Marku Šagalu (Marc Chagall), žinomais prancūzų skulptoriais, broliais Žanu ir Žoeliu Marteliais (Jan Martel, Jöel Martel), dizaineriu Franciu Turbiliu (Francis Turbil), dalyvavo parodose su XX a. modernizmo klasikais Hansu Arpu (Hans Arp), Žanu Poliu Lorencu (Jean Paul Laurens), Maksu Ernstu (Max Ernst) ir kt.
Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios kūrybinės veiklos, A. Mončys surengė daugiau kaip 30 asmeninių parodų, jo kūriniai buvo eksponuojami daugiau kaip 70 įvairių grupinių parodų daugelyje Europos šalių ir JAV. Lietuva apie šį iškilų menininką išgirdo tik 1989-aisiais, kai jis po 45 emigracijos metų sulaukė galimybės aplankyti gimtinę.

A. Mončys pamatys Anykščius ar Anykščiai – A. Mončį?

„Be galo džiugu, kad ši paroda tapo paskutiniais gyvenimo metais A. Mončio puoselėtos svajonės aplankyti Anykščius išpildymu. Kai po daugybės metų, praleistų išeivijoje, jis vienintelį kartą apsilankė Lietuvoje, tam tiesiog pritrūko laiko. Kaip mums pritrūko laiko paklausti – kodėl Anykščiai?“ – sako Antano Mončio namų-muziejaus direktorė, menininko dukterėčia Loreta Birutė Turauskaitė, pridurdama, kad dabar, surengus parodą, visiems teks atsakyti kur kas į daugiau klausimų. O visų pirma: vis dėlto – ar A. Mončys turi galimybę išvysti Anykščius, ar Anykščiai – A. Mončį per jo kūrybą?
Pamatyti bus ką: „Meniniai pasisveikinimai“ – tai paroda, apžvelgianti įvairiapusį A. Mončio talentą brandžiuoju kūrybos laikotarpiu (1969–1988). Čia eksponuojamos beveik trys dešimtys kūrinių: akvarelių, koliažų, skulptūrų, unikalių švilpių ir kaukių formų. Iš jų ryškėja specifinis autoriaus braižas, tam tikros psichologinės ir kūrėjo išgyventos būsenos bei laukia keli atradimai ir premjeros.
Parodos rengėjai neabejoja, kad anykštėnams šis kultūros vyksmas patiks, mat žinoti A. Mončį ar jį pažinti – nesudėtinga, bet gilesnis jo suvokimas tikrai dovanos katarsį. Tokį pojūtį užtikrina kuriama atmosfera, kurią užpildo specialiai surinktas labai retai ar visai nerodytų kūrinių rinkinys. Jis – tarsi psichologinių būsenų galerija, kurioje kiekvienas žiūrovas turės galimybių atpažinti save, o per pažinimą patirti ir estetinį malonumą.
„Tai paįvairins ir vienas kitas įdomus akcentas. Pavyzdžiui, pirmą kartą eksponuojamas A. Mončio ypatinga gofro technika sukurtas parodos plakatas, kaukė, kuri dar niekada nebuvo išvykusi už Antano Mončio namų-muziejaus nuolatinės ekspozicijos ribų, arba skulptūra, kurią žinome kaip paskutinį jo gyvenimo kūrinį. Paruošėme ir palikome šiuos atradimus specialiai anykštėnams ir tikimės, kad jie paįvairins šią parodą“, – atskleidžia detales L. B. Turauskaitė.

Tęsinys laukia pajūryje

Ši paroda – tai pirmasis šiais metais minimo A. Mončio gimimo šimtmečio programos „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio gimimo 100-čiui“ akcentas. Projektą globoja Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

„Kovo 4 d. rengiamą parodos atidarymą kviečiame stebėti per nuotolį Antano Mončio namų-muziejaus paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau turime vilties, kad jos vyksmo metu galėsime susitikti ne tik per nuotolį, bet ir gyvai“, – sako projekto „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio 100-iui“ vadovas Bronius Vaitkus.

Jo teigimu, planuojama anykštėnus supažindinti su režisieriaus Lino Mikutos filmo apie A. Mončį eskizu, parodyti, kaip skamba menininko nulipdytais švilpiais atliekama muzika DONIO (Donato Bielkausko) ir Viktoro Rubežo pasirodymuose, surengti susitikimą su bene geriausiai menininko kūrybą pažįstančiu menotyrininku Viktoru Liutkumi ir kt.

Paroda tęsis iki gegužės 2 dienos. Jai pasibaigus, projekto „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio 100-iui“ renginiai kelsis į Palangą, kurioje yra įkurti Antano Mončio namai-muziejus. Čia laukia kitos parodos ir renginiai, vinilinės plokštelės pristatymas, specialiai šimtmečiui sukurtų kūrinių premjeros ir kiti meniniai dalykai. „Tad sukursime daug progų A. Mončį per jo kūrybą pažinusiems anykštėnams šiais metais apsilankyti pajūryje“, – patikina B. Vaitkus.

 

Ramunė Vaičiulytė

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.