Vaido Pupelio nuotrauka

"Anykštos" feisbuko paskyroje užsimezgė rimta diskusija apie tai, ar ant Laimės žiburio reikia įrengti šviečiantį žibintą. Tokią mintį prieš penkerius metus buvo iškėlę Anykščių rajono savivaldybės vadovai.

Į diskusiją įsitraukė ir žinomi anykštėnai.
"Ant šios kalvos kadaise kūrė poetas, vyskupas Antanas Baranauskas, plačiai atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis gėrėjosi ir rašytojas Antanas Žukauskas – Vienuolis. Tad gal ir mes visi galime nuo Laimės žiburio gėrėtis Anykščių apylinkėmis. Žibintas šviečia... Kur šviesa, ten nebus tamsos. Aš už šviesą", - pasisakė Anykščių L. ir S.Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotoja Audronė Berezauskienė.
"Būtinai reikia, nes tuo paminklų ir garsūs Anykščiai ir labai siejasi su Biliūno kūryba.Tik prieš tai būtina padaryti paminklą matomų, turiu omeny medžius kurie užstoja.Bendrai būtina atskleist visą tai kas gardiną ANYKŠČIUS.Sėkmės", - rašė menininkas Romualdas Inčirauskas.
"Dirbtinis objektų apšvietimas atima iš mūsų didingą turtą: žvaigždėtą dangų. Jau dabar dėl esamos šviesos taršos tegalime matyti tik ryškiausias žvaigždes. Dirbtinė šviesa kenkia kitoms gyvybės rūšims, su kuriomis mes gyvename šiame krašte: evoliucijos eigoje visi gyvi organizmai prisitaikė gyventi pagal natūralų šviesos ir tamsos kaitos ritmą, kuris reguliuoja gyvųjų organizmų fiziologinius procesus. Todėl gyvenimas nuolatinėje šviesoje neišvengiamai keičia gyvūnų įpročius ir sukelia sveikatos sutrikimus. Pvz.: dirbtinė šviesa keičia vabzdžių ir migruojančių paukščių elgseną, medžių sprogimo laiką, kelia grėsmę augalų apldulkinimui. Šviesai ypač jautrus ir žmogaus miegą stimuliuojantis hormonas melatoninas. Šviesa miego metu neigiamai veikia žmonių sveikatą: sukelia galvos skausmą, nuovargį, nervingumo padidėjimą. Bet jei žmogus dar gali pasislėpti nuo šviesos taršos užuolaidomis ar raiščiais ant akių, kad išsimiegotų, tai gyvūnai tokių galimybių prisitaikyti neturi. Visame pasaulyje katastrofiškai irstant ekosistemoms ir nykstant gyvajai gamtai, gal būt mes galėtume išmokti būti jautresni ne tik savo poreikiams?", - klausė viena iš Miško festivalio organizatorių Simona Vaitkutė.

 

Robertas ALEKSIEJŪNAS
robertas.a@anyksta.lt

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.
  • Simonai

    Nuoroda

    Turėt nuomonę gerai ,bet nebandyt “ mokyt “ gyventojų .Tai prieš neonines lempas pradėkite kovot tokiam Vilniuj .? Ten uzteršta tikrai ,o Anykščiai ir taip tamsūs .Jūs miške tikrai turit neužterštą dangų ,o mes ,nuo senų laiku atsimenam šcpviečiantį Laimes Źiburį ,todel palaikau paminklą su źiburiu - Anykščių paźiba .Su saules energija apšviest ,bus gražu .

    Prieš 2 dienas
  • Brolis

    Nuoroda

    Taigi ten nubaladokit centro ekraną, jis vis vien be naudos kiauras paras šviečia be reikalo centre.

    Prieš 2 dienas
  • Na taip

    Nuoroda

    Pagalvot vertėtų gal atsinaujinančiu šaltiniu, įkraunamu saulės energijos baterija apšviest. Ir ne tik ant Biliūno kalno !!! Apgenėti kaštoną, apšviesti prie JUNOS, - ir buvusi knygyo !!!! Labai gražus bet užmirštas "ant aukšo stataus kalno"

    Prieš 3 dienas
  • Vietinis

    Nuoroda

    Reikia...

    Prieš 3 dienas
  • galima

    Nuoroda

    galima ne kasdien uždegti 'laimės žiburį", o tam tikromis progomis. dėl papildomos "lempikės", ekologijos tikrai nesutrikdysim.

    Prieš 3 dienas
  • Na taip

    atsakymas į: galima Nuoroda

    Visiškai pritariu

    Prieš 3 dienas
  • Nesuprata

    Nuoroda

    Iš vis ,kam šovė į galvą atgabenti rašytojo kūna ir užbaladoti į tokią aukštybę, o ne palaidoti Niuronių kapeliuose.Ar jam ten gerai abejotina.

    Prieš 3 dienas
  • Laimės

    Nuoroda

    Žyburis tai išsilavinimas nuo ponų ir buožiu, prie ko čia tas kalnas ir rašytojo kapas

    Prieš 3 dienas
  • OO

    atsakymas į: Laimės Nuoroda

    Kokiais penkiasdešimtais toks mastymas suprantamas bet šiai dienai-patyliu,ponas tai kreipinio forma, na o buože- žemdirbys,kas nuo ko laisvinosi?

    Prieš 3 dienas
  • Aldona

    Nuoroda

    jeigu neapgauna atmintis ,seniai virsuje ,kur apvalios angos ,buvo sviesos spinduliai , gal seni anykstenai prisimins.

    Prieš 3 dienas
  • Aa

    atsakymas į: Aldona Nuoroda

    Švietė is tikro. Vienuolio sumanymas perlaidot Biliuna.

    Prieš 3 dienas
  • Istorijos nesiklastosi

    atsakymas į: Aa Nuoroda

    Perlaidojimo ceremonija buvo padaryta, kaip komunistų paradas. Biliūno artimieji vargo Sibire, o komunistai vaidino koks Biliūnas proletaras.

    Prieš 3 dienas
  • R.Gižinskas

    atsakymas į: Istorijos nesiklastosi Nuoroda

    '' Istorijos nesiklastosi''
    pasirašyk ,paiškinsim...,
    Keista,kad toks prof.portalo redaktorius toleruoja tokius anonimus ir tuo dergia J.Biliūno atminimą.Čia tikrai ne demokratija ir nepuošia 'Anykštos''

    Prieš 3 dienas
  • Iš s Brazauskas Gauta 2020 08 10 Atiduota spausdinti 2020 10 20

    atsakymas į: R.Gižinskas Nuoroda

    Vėliau į Lietuvą Joną Biliūną įsipareigojo susigrąžinti sovietų valdžia. 1953 m. birželio 28 d. palaikai buvo ekshumuoti, o liepos 1-ąją iš Varšuvos parskraidinti į Vilnių ir iškilmingai nuvežti į Anykščius. Apie tai tik išvakarėse sužinoję anykštėnai gausiai susirinko į palaikų perlaidojimą.
    Prieš tai porą valandų Vilniuje, Rašytojų sąjungoje, juos pagerbti leista tik pasirinktiems, tik ištikimiems, budrių akių ir klusnių ausų saugojamiems. Baimintasi, kad tik nebūtų demonstracijų, kad tik nebūtų per didelio jautrumo. Vis su baime: kad tik savo sueitų, kiek reikia, pastovėtų, būtų ne per liūdni, nei per linksmi… Kad nufilmuot būtų galima ir dar už jūrų marių parodyti. Žiūrėkite, kokie mes patriotai.
    Tik šį kartą Anykščiuose žemės niekas nešventino ir kryžiaus
    nestatė… Julija Biliūnienė-Matjošaitienė perlaidojimo metu buvo nualpusi ir paskui ilgai gydėsi širdį.
    A. Vienuolis pasakojo: Šimtus metų laukiau šitos dienos, o dabar viskas lyg juokams. Laksto kaip pakvaišę.<…>Lyg nori, lyg bijo, kad per daug nesusirinktų. Manęs niekas nepaiso. Liepia tik kalbą pasakyti ir dar klausia, ką aš ten kalbėsiu… parašyk, duok,– drebančiom rankom sklaidydamas prirašytus paruoštus kalbos lapus, dūsauja rašytojas. Karstą nuleido į specialiai išmūrytą duobę ir uždengė marmurine plokšte su užrašu:
    JONAS BILIŪNAS 1879 1907
    TARYBŲ VYRIAUSYBĖS RŪPESČIU RAŠYTOJO PALAIKAI 1953 METAIS
    PERKELTI IŠ ZAKOPANĖS LENKIJOJE Į GIMTĄJĄ TARYBŲ LIETUVOS ŽEMĘ
    1958 m. buvo atidengtas architekto Vytauto Gabriūno suprojektuotas paminklas – 14 m aukščio granitinis bokštas su metalinėmis grotelėmis, saugančiomis įėjimą prie kapo, o virš jų pritvirtintas bronzinis Biliūno bareljefas, sukurtas Broniaus Vyšniausko.
    To meto laikraščių straipsniuose aprašant rašytojo laidotuves, didžiuotasi liaudies ir sovietų vyriausybės „atliktu darbu“, nepraleidžiant progos papriekaištauti buržuazinei“ Lietuvos valdžiai
    už tai, kad ji „net nemanė įvykdyti rašytojo valios”. Literatūros
    klasikas įvertintas būdingais tiems laikams epitetais: liaudies
    rašytojas, proletarinis rašytojas, masių organizatorius, revoliucionierius… Apgailestaujama, kad jis „nepakilo savo veikoje ligi
    revoliucinio marksizmo supratimo“, bet viską atperka jo kūryba,
    padedanti auklėti mūsų krašto liaudį komunizmo dvasia… Aktualizuojamos novelės Pirmutinis streikas, Be darbo…
    Sovietinė cenzūra leido sau reikiamai paredaguoti netgi Jono
    Biliūno kūrinius. Ypač kliuvusi apysaka Liūdna pasaka. Savaip
    buvo pertvarkytas ir antrasis Biliūno Raštų (publicistikos ir laiškų)
    tomas. Kupiūruotos vietos, kur rašoma, kaip caro žandarai persekioja „apšviestesnius“ lietuvius.
    1980–1981 m. Vagos išleistų Biliūno Raštų tritomyje kupiūrų dar neišvengta. Tik 1995 m. leidykla Baltos lankos išleido
    autentiškos Biliūno kūrybos rinktinę Liūdna pasaka (sudarytojas Giedrius Viliūnas).
    Būta net kurioziškų atvejų. Meilė Lukšienė, monografijos
    apie Joną Biliūną autorė, jo raštų rengėja, yra minėjusi, kad
    sykį leidykloje vienas sovietinis „aktyvistas“ siūlė parašyti
    kitokią Brisiaus galo pabaigą. Atseit šuo turėtų įkasti šeimininkui… Tuomet pasipiktinęs profesorius V. Mykolaitis-Putinas
    net šoktelėjo nuo kėdės, nepritarė ir redaktoriai. „Sumanymo“
    teko atsisakyti… O kada me išleisime visą nesudarkytą Jono
    Biliūno kūrybos palikimą?
    1989 m. balandžio 11 d., minint 110-ąsias rašytojo J. Biliūno
    gimimo metines, ant Liudiškių kalvos atstatytas antkapinis paminklas toks, kokį jam pastatė žmona Julija Biliūnienė Zakopanėje. Paminklą restauravo ir kryžių atkūrė dailininkas Jonas Žukas.
    Pagaliau anykštėnai įvykdė rašytojo valią.
    C

    Prieš 2 dienas
  • Labai politizuotas '' Istorijos nesiklastosi'' atsakymas be pavardės ,taip pat anonimas.Keista, '''' Iš s Brazauskas gauta 2020 10 20''''
    Gal ponas portalo redaktorius taip supranta viešumą.Politizuotas ir improvizuotas sakinių kratinys galimai sutampa sudabartinės valdžios iudėjiniu motto.
    Beja,A.Vienuolio kai kurie kūriniai pašalinti iš mokyklinių programų.Labai panašu,kad gali taip atsitikti ir su J.Biliūnu.Anykščiuose -atvirkščiai.Pagal A.Vienuolį buvo sukurta ir garsiai reklamuota opera,kuriai meras S.OBELIAVIČIUS negailėjo pinigų,o rok operos idėja jaunimui pagal J.Biliūną ...ant aukšto kalno.....atmesta.
    Taigi,portalas liko ištikimas anonimams.
    P.S.Tikiuosi - neištrinsit.

    Prieš dieną