Sosnovskio barštis - iš Kaukazo kilęs augalas, kuriam išnaikinti skiriami pinigai iš biudžeto.

Artimiausius penkerius metus Anykščių rajono savivaldybė žada intensyviai kovoti su Sosnovskio barščiais. Šiems invaziniams augalams naikinti planuojama išleisti 10 tūkst. eurų.

 

Naikinimą remia ministerija

Sosnovskio barščių populiaciją planuojama sunaikinti 60,258 a teritorijoje, esančioje valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.

Iš planuojamų 10 tūkst. Eur, skirtų invaziniams augalams naikinti, 4 tūkst. Eur sudarys Aplinkos ministerijos dotacija.

Iki liepos 15 dienos seniūnams buvo nurodyta pateikti informaciją, kur Sosonovskio barščių plantacijos auga gausiausiai.

Kovoja trejus metus

Pasak Anykščių rajono savivaldybės Bendrojo ir ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto, ekologo Simo Aštrausko, kai kuriuose plotuose, pritaikius naikinimo priemones, Sosonvoskio barščių išnyko apie 50 - 70 procentų.

,,Galbūt treji metai kovai su Sosnovskio barščiais yra per mažai? Yra tikimybė, kad šie augalai atauga iš išbarstytų sėklų. Dabar juos naikinsime penkerius metus“, - liepos mėnesio Anykščių rajono tarybos posėdyje kalbėjo S.Aštrauskas.

Pasak S.Aštrausko, visos Lietuvos mastu yra problema, kad Sosonovskio barščiai naikinami tik valdiškuose plotuose.

,,Gyventojai taip pat turi prižiūrėti savo plotus. Jei pastebima, kad Sosonovskio barščiai auga privačiuose sklypuose, apie tai gyventojai perspėjami ir jie juos geranoriškai susitvarko“, - sakė S.Aštrauskas.

Kaltininkai bitininkai arba kolūkiečiai

Gamtininkas, kelių knygų apie florą autorius, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius ,,Anykštai“ sakė girdėjęs dvi versijas, kaip šis svetimas mūsų šaliai augalas išsikerojo ir paplito Lietuvos laukuose.

,,Viena iš versijų, kad Sosnovskio barščius į Lietuvą įsivežė bitininkai, nes šis augalas labai medingas. Įsivežę apsižiūrėjo, kad Sosnovskio barščių žiedų nektaras yra paviršiuje, jį dažniausiai nuvalgo musės ir vabalai, todėl iš šių augalų bitininkams maža naudos.

Kita versija, kad barščius, kaip galingą, daug žaliosios biomasės turintį augalą, pasisėjo kolūkiai, tikėdamiesi pigiai prisigaminti siloso. Net girdėjau pasakojimą apie tai, kaip, prisipjovusios vežimą Sosnovskio barščių, kolūkietės atsisėdo ant jų viršaus ir taip nusidegino užpakalius, kad reikėjo kreiptis pagalbos į ligoninę“, - juokiasi biologas Anykščių meras.

Sosnovskio barštis veikia sensibilizuojamai, kaip ir rūtos. Tai reiškia, kad jis, patekęs ant kūno saulei šviečiant, alergizuoja ir nudegina odą net iki pūslių.

Meras sėja Sosnovskio barščius

Traupio botanikos daržą, kuriame yra keli tūkstančiai skirtingų rūšių ir veislių augalų, įkūręs S. Obelevičius, paklaustas, ar jo darže auga ir Sosnovskio barštis, pasakojo neseniai šį augalą dėl rūšių įvairovės pasisėjęs, nes anksčiau turėtas buvo išnykęs.

,,Sosnovskio barštis - monokarpinis augalas (peržydėjęs ir subrandinęs sėklas, jis nunyksta). Sosnovskio barštis, užaugantis net iki 5 metrų aukščio ir turintis pusmetrio skersmens lapus, yra dvimetis. Tai reiškia, kad pirmais metais išdygsta, o antraisiais žydi. Jeigu vos išdygusį augalą nušienausi vejapjove, barštis išnyks. Tačiau jeigu leisi pražydėti ir subrandinti sėklas, barštis pribarstys jų tūkstančius. Išnaikinti jį bus labai sunku, nes šio augalo šaknys stiprios ir labai gilios“, - pasakojo S. Obelevičius.

Rojus virto pragaru

Didžiausius Sosnovskio barščių sąžalynus S. Obelevičius, drauge su kitais gamtininkais nuolat tyrinėjantis Lietuvos florą, sakė matęs ne Anykščių rajone, o Ignalinos laukuose. ,,Profesoriaus Hrebnickio Rojus dėl Sosnovskio barščių virto pragaru“, - sako S. Obelevičius. Sunku net įsivaizduoti, kokie ten barščių sąžalynai.“

Rojaus kaimelyje, netoli Dūkšto, 1890 metais gamtininkas, Sankt Petreburgo universiteto profesorius Adomas Hrebnickis buvo įkūręs didžiulį, gal tūkstančio rūšių ir veislių sodą. Žymiojo pomologo namuose, kuriuose jis gyveno, iki šiol veikia muziejus.

Invazinių augalų yra ir daugiau

Lietuvoje yra ir daugiau invazinių, naikintinų augalų, kurie dėl gebėjimo prisitaikyti nukonkuruoja vietos florą. Jų negraužia jokie vabalai, jie lengvai auga ir plinta bet kokiose žemėse ir išstumia vietines veisles.

Invaziniu augalu jau laikome gražiai geltonai žydinčią kanadinę rykštenę ir pamiškes pavasariais puošiantį ryškiaspalvį lubiną.

Lubinai, skirtingai nei Sosnovskio barščiai, nedaro žalos žmonių sveikatai, jie lengviau išnaikinami, nes jų sėklos yra sunkios, vėjo ne taip lengvai nešiojamos, tačiau jie taip pat stelbia vietinius augalus.

S. Obelevičius sako, kad lubinus greičiausiai yra įsivežę miškininkai, kad apželdintų smėlėtus, nederlingus miško plotus.

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.
  • Angelė pragaro merga!

    Nuoroda

    Sosnovskio barščių naikinimo akcija turi aiškų tikslą, o kokį tikslą savivaldybė kėlė finansuodama velnių "Popskull" stovyklą?

    Prieš mėnesį
  • Morka.

    Nuoroda

    Tas kas parašė šitą straipsnį, nesugebėjo po juo net pasirašyti. Tai kažkieno nuomonė ir tik.

    Prieš mėnesį
  • Vientnas

    Nuoroda

    O kada imsis naikinti Svėdasų miestelyje , prie Alaušo ežero ovicialios maudyklos? Tikėjomės , kad naujasis seniūnas nebus vailokas , bet ...... ????

    Prieš mėnesį
  • SD

    Nuoroda

    Pliurpalai.... taip pat ir niero . Niekur nemačiau kolkoziniais laikais , nes žemė buvo prižiūrima ir neužleista šabakštynais ... Gal kur ir pabandė pašarų auginti , bet nepavykus - atsisakė ir jis ne paplito . O ant buvusių kolkozninkėlių , labai lengva spjaudyti . O žinant. miero partiškumą - nuostabos jau niekas nekelia .....

    Prieš mėnesį
  • Vanda

    Nuoroda

    a gal pasiulyt kedainiu kancervu fabrikui kad darytu sonovskio barsciu sriubas ,dabar tai dara ukrainietiskus barscius , ce butu naujove ir zmones grebtu pirkt kas ce da sriuba.

    Prieš mėnesį