Atokvėpis reikalingas net apkasuose. Galiu iš rankinuko išsiimti ,,namordniką“. Paskutinį kartą, mea culpa, kaukę skalbiau praeitą savaitę. Pretenduoju į apdovanojimą, kurį šmaikštūs internautai skiria tam, kuris per visą karantiną išnešiojo tą pačią vienkartinę kaukę.


O tokių buvo. Ir ne tik iš taupumo. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija, medicinos profesoriai reiškė prieštaringą informaciją apie kaukių naudą saugantis nuo didžiausios po Antrojo pasaulinio karo žmoniją išikusios pandemijos, prasidėjusios Kinijos turguje, persikėlusios į Europą, Aziją, Ameriką, Indiją.  Korona pasiekė net izoliuotą Baltarusiją, kurios prezidentas - tikras sveiko mąstymo tarybinio žmogaus pavyzdys - savo šalies gyventojus ragino tuščiai nepanikuoti, sėsti prie traktoriaus vairo, o vakare gydytis 50- čia gramų ,,v ekvivalente spirtnovo“ (spirito ekvivalente).
Panašią taktiką - leisti vaikus į mokyklas ir dirbti -  rinkosi kita socialistiniais pagrindais valdoma valstybė - išsivysčiusi, turtingoji Švedija. Švedų epidemiologai, neįvesdami karantino, siekė visuotinio gyventojų imuniteto prieš COVID -19. Buvo tikimasi, kad iki vasaros tankiausiai gyvenamame Stokholmo regione bus pasiektas bent 23 proc. visuotinis imunitetas, tačiau imunitetą, pagal šią savaitę paskelbtus tyrimus, įgijo tik 7,7 proc. švedų.
Demokratinės Švedijos statistika aš linkusi tikėti. Kokia situacija, gydantis spiritu, pasiekta Baltarusijoje, patikimų duomenų nėra. Tačiau greičiausiai ir ji bus panaši, nes, kaip suvaldyti virusą, niekas nežino.
Kodėl COVID -19 menkai tepalietė Rytų Europos šalis, o tarp jų ir Lietuvą (iki šio penktadienio mūsų šalyje buvo fiksuotos 76 mirtys, 1792 užsikrėtę ir 1462 pasveikę asmenys), bet nusiaubė Italiją ir Ispaniją, tebėra mįslė.
Prieš kurį laiką kalbėta, kad nuo koronaviruso buvusio Rytų bloko šalis apsaugojo anuomet šiose šalyse privalomi skiepai nuo tuberkuliozės, diskutuota apie ypatingą baltiškąjį ir skandinaviškąjį genofondą, šiaurietiškąjį mentalitetą, kuriam nebūdingas glėbesčiavimasis, mažesnį šios pasaulio dalies gyventojų tankumą. Tačiau pasvarstymai taip ir liko hipotezėmis, nes kas yra koronavirusas, iš kur jis kilo ir kaip plinta, mokslininkai nieko tiksliai ir aiškiai nežino.
Mikroskopu išdidintas koronovirusas panašus į animacinuose filmukuose vaizduotą laukinio žmogaus kuoką, o situacija -  į 2002 metais  sukurtą ,,Simpsonų“ seriją, kurioje pasakojama apie Pandos virusą, atkeliavusį su iš Kinijos atsiųstu žaislu.
Kaip ten bebūtų, iki šiol, nors prie koronaviruso dabar dirba didžiausi viso pasaulio protai, niekam nepavyko aptikti spėjamo šikšnosparnio, nuo  kurio, kažkokiam egzotiškų delikatesų mėgėjui jį suvalgius, virusu užsikrėtė žmogus. Būtent tai, kad virusas peršoko nuo vieno gyvūno kitam (nepolitkorektiškas terminas, bet, biologo akimis, žmogus yra gyvūnas), tapo problema jį gydyti.
Kita teorija, kad COVID -19 yra žmogaus proto kūrinys, netyčia ištrūkęs, o gal kaip tik  tyčia išleistas iš Kinijos Uhano laboratorijų. Pirmieji koronaviruso susirgimai fiksuoti būtent Uhane. Šiose laboratorijose esą buvo tiriami šikšnosparniai, kurių knibžda Uhano apylinkių urvuose.
Paradoksas, tačiau iš Kinijos po pasaulį pasklidęs virusas antrąja banga, tik mutavęs, vėl grįžo į Kiniją. Kinijos sostinėje Pekine dabar, kai Europos šalyse atšaukiamas karantinas, o senukus palaidojusi Italija skelbia apie turistinio sezono pradžią, įvedama karinė padėtis. Iš Kinijos parduotuvių išimama lašiša, pagauta prie Norvegijos krantų, o gyventojams nurodoma šiukštu jos neimti į burną. Kinų epidemiologai aiškinasi, ar lašišą apdorojo koronavirusu sergantis žmogus (manoma, kad ant užšaldytų produktų virusas išlieka net 30 dienų, o atšildžius yra pavojingas), ar lašišos, kaip ir žmonės, taip pat jau pradėjo sirgti korona ir ją platinti.
Žinia gali būti ir ne iš piršto laužta, nes prancūzų epidemiologai koronavirusą jau yra suradę vandens, kuriuo buvo plaunamos gatvės, rezervuaruose.
Apibendrinant prieštaringą informaciją, kurios apibendrinti dėl informacijos prieštaringumo yra neįmanoma, darau išvadą – šaipytis iš atleistojo Anykščių ligoninės direktoriaus, mokslų daktaro Audriaus Vasiliausko baimių šalia Anykščių ligoninės atidaryti Karščiavimo kliniką (tai kainavo direktoriui postą), iš baltosios palapinės ligoninės kieme, kaip ir šaipytis iš ministro Aurelijaus Verygos naktį surengtos spaudos konferencijos, kai buvo nustatytas pirmasis koronaviruso atvejis Lietuvoje, yra vienodai kvaila.
Karo meto ir taikos priemonės skiriasi. Kažin ar būtų buvę labai juokinga, jeigu Anykščių bažnyčioje, kaip kad  Šiaurės Italijos regione, mums būtų tekę sandėliuoti savo mirusiuosius.
Karas nesibaigė. Vakcinos niekas neišrado -  kaip virusas plinta, mutuoja, kaip nuo jo apsisaugoti, -  niekas nežino. Neaišku, ir kokios bus šios globalios krizės ekonominės bei psichologinės pasekmės.
Todėl radusi akcijinės kavos, aš dėl visa ko vėl paimsiu kokią pakuotę, o artimiausiu metu nusipirksiu ir šaldiklį. Ne lašišai. Uogoms ir ūkininko Bukausko užaugintai mėsytei. Kol korona neperšoko ant jo jaučių. Išsiskalbsiu net kaukę. Tegul sterilizuojasi prieš saulutę. Esu senoviško auklėjimo, tikiu pamokymu, kad, jeigu nori taikos, turi ruoštis karui.
Beje, šiemet mano dukra Universiteto kiemelyje diplomą atsiims dėvėdama kaukę – autonomiškasis Universitetas į savo teritoriją ir toliau neįsileidžia žmonių be šios apsaugos priemonės. Nors šalies vyriausybė nuo liepos 1- osios leidžia renginius  atvirose erdvėse iki 1000 žmonių, šimto nesiekiantis absolventų kursas į diplomų teikimo ceremoniją gali pasikviesti tik po du pačius artimiausius žmones.
Neatsitiktinai  Universitetas, tikrai ne vidutinių gabumų žmones burianti  Alma Mater, renkasi rimties, budėjimo ir ginties laikyseną. Ir politologai, vertindami vykstančius procesus visuomenėje,  pasitelkia posakį ,,vienijimasis  aplink vėliavą“. O kada gi žmonės susivienija aplink vėliavą?

 

Gražina ŠMIGELSKIENĖ

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.