Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Pusė iš jų – sukauptų atsargų taip ir neišnaudojo. Tuo metu „Maisto banko“ remiamos organizacijos prašo vis daugiau maisto, paramos gavėjų sąrašai ilgėja – skurstančiųjų kiekis auga, o maisto atsargų socialiai remtiniems – katastrofiškai trūksta.


Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino, Lietuvoje neįvyko kasmetinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu surinkti ilgo galiojimo maisto produktai padėdavo išgyventi tūkstančiams skurstančiųjų. Trūkumas didžiulis – „Maisto bankas“ neteko galimybės surinkti apie 240 tonų ilgo galiojimo maisto produktų ir padėti 53 tūkst. nepasiturinčių asmenų.
„Prasidėjus karantinui žmonės tiesiog šlavė parduotuvių lentynas ir kaupė maisto produktus,  o mūsų organizacija dėl karantino apskritai prarado galimybę surinkti ilgiau galiojančio maisto skurstantiems. Apie pilnas spintelių lentynas ir prikauptas maisto atsargas socialiai remtini žmonės galėtų tik pasvajoti. Šiuo metu susiduriame su tragišku šių produktų trūkumu – atsargų turime vos kelioms dienoms į priekį, o paklausa – sparčiai auga“ – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Vienos didžiausių grūdų perdirbimo įmonių Lietuvoje „Malsena“ vadovas Marius Dužinas teigia, kad karantino metu ilgo galiojimo maisto produktų pardavimų kiekiai išaugo keleriopai.
„Ilgo galiojimo maisto produktų, pavyzdžiui, miltų ir grūdų dribsnių, poreikis prasidėjus karantinui pernakt padidėjo kone dvigubai. Teko padidinti apsukas, perskirstyti darbuotojų išteklius bei skubiai užsitikrinti nenutrūkstamą tiekimą. Kad patenkintumėme Lietuvos vartotojų poreikius, net sustabdėme kai kuriuos eksporto užsakymus. Situacija panaši visoje Europoje: „Nielsen“ rinkos apžvalga rodo, kad pirmosiomis karantino savaitėmis D. Britanijoje maisto prekėms išleista 2 milijardais svarų daugiau. Natūralu, kad žmonės ruošėsi, planavo savo apsipirkimus, tačiau reprezentatyvi lietuvių apklausa rodo, kad dalis jų – šių produktų neišnaudojo, kai tuo metu skurdas ir nepriteklius šalyje auga“, – teigia „Malsenos“ vadovas.
„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. lietuvių karantino metu kaupė maisto atsargas: 28 proc. pasirūpino didesnėmis maisto atsargomis nei įprastai, 16 proc. – įsigijo maisto atsargų, nors įprastai neturėdavo jokių, 9 proc. – pasirūpino dideliu kiekiu papildomų maisto atsargų. Daugiau kaip pusė kaupusiųjų šių atsargų neišnaudojo.
Skurstančiųjų ir alkanų skaičius auga
Lietuvoje karantino metu bedarbių padaugėjo apie keturiasdešimčia tūkstančių. Pasekmės negailestingos – žmonėms ima trūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms, tarp jų – ir maistui. Anot S. Gurevičiaus, skaičiuodami koronaviruso aukas turėtumėme nepamiršti pažvelgti į ilgalaikius viruso padarinius – jau šiandien skurstančiųjų eilės ilgėja, o maisto trūkumas kamuoja ne tik nepasiturinčius, bet ir darbo netekusius asmenis.
„Iki karantino didžioji dalis pagalbos besikreipusių buvo senjorai, neįgalieji ar gausios šeimos, o dabar jaučiame, kad prašyti pagalbos pradėjo darbą praradusieji žmonės. Panašu, kad ši situacija tik blogėja. Pagalbos skambučių kiekis – ženkliai išaugo: daug daugiau žmonių prašo maisto sau, artimiesiems, kaimynams. Vien Vilniuje karantino laikotarpiu papildomai buvo išdalinti tūkstančiai maisto paketų ir dėl jų poreikio užklausos nenutyla”, – teigia „Maisto Banko“ atstovas.
Kviečia dalintis
Reaguodami į situaciją šalyje, „Malsena“ paaukojo ilgo galiojimo maisto produktų skurstantiems ir kviečia visus verslus bei fizinius asmenis pasekti jų pavyzdžiu. Šiandien visoje šalyje startuoja kampanija „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“, kuri ragina dalintis maistu su skurstančiais ir padėti spręsti didžiulę nelygybės ir skurdo problemą. Šiandien kartu su organizatoriais Vilniuje kampanijai startą davė ir miesto meras Remigijus Šimašius.
„Jeigu jūsų spintelėse užsiliko ilgo galiojimo maisto produktų, o galbūt tiesiog norite prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos – mums jūsų pagalba svarbi, kaip niekada. Nuo šiandien visą mėnesį Lietuvoje važinės kampanijos autobusiukas, kuris surinks ilgo galiojimo maisto produktus. Mūsų ambicija – su savanorių pagalba apkeliauti visą Lietuvą. Taip pat daugelyje savivaldybių stovės specialios maisto dėžės. Prašome aukoti jums patogiu būdu arba susisiekti su mumis visus – fizinius asmenis, ūkininkus ar verslus: jeigu turite ilgo galiojimo maisto, kurį galite paaukoti, nekaupkite ir nesandėliuokite jo – paremsite tuos, kuriems to maisto reikia, kad išgyventų“, – simbolinėse kampanijos autobusiuko išlydėtuvėse kvietė „Maisto banko“ vadovas.
Tikisi ir valstybės paramos
Šiuo metu Lietuvoje dalinama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) parama – valstybė ją perka iš Europos Sąjungos lėšų, o „Maisto bankas“ dalina ją dalyje savivaldybių. Tačiau pastebima, kad valstybės įsitraukimas galėtų būti didesnis.
„Verslo iniciatyvos džiugina, bet mes su viltimi laukiame ir papildomos valdžios pagalbos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vyriausybė paskelbė apie 16 milijardų svarų paramą maistu skurstantiems, kuri bus išdalinama per pagalbos organizacijas“, – tikina S. Gurevičius
Maisto poreikis nepasiturintiems auga, bet švaistomo maisto kiekiai vis dar yra milžiniški. „Maisto bankas“ kiekvieną dieną iš prekybos tinklų surenka neparduotus, bet žmonių vartojimui dar tinkamus, maisto produktus ir dar tą pačią dieną juos išskirsto nepasiturintiems. Tačiau statistika rodo, jog didžiausi maisto švaistytojai – namų ūkiai.
„Todėl peržiūrėdami savo spinteles ir atiduodami šį maistą labdarai, ne tik pasirūpiname nepasiturinčiais, bet ir sprendžiame švaistomo maisto problematiką“, –  priduria S. Gurevičius.
Daugiau informacijos apie „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“ akciją ir aukojimo būdus ir prašomų produktų sąrašus galite rasti www.maistobankas.lt puslapyje.

 

Pranešimas spaudai

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.
  • Zenkai

    Nuoroda

    Zenka,baig tuos palyginimus ,tai gal palygink su Vokietijos pensininku arba Norvegijos ? Tu tada palygink geriau su kokiu Bangladešu ar Afrikos kokia šalim ar Somalja ,tada mes išvis ,pagal juos aligarkai ! ,nu zenka zenka nusikalbėjai visiškai ...Galvok iš naujo,!

    Prieš mėnesį
  • Zienka

    atsakymas į: Zenkai Nuoroda

    Lyginų palyginamus dalykus. Visos buvusios sovietinės respublikos turėjo vienodas startines pozicijas. Daugumą tų buvusių respublikų mes lenkiame keturis kartus. Lyginti Vokietijos su Lietuvą mes negalime, nes Vokietija ES sudėtyje 70 metų, o mes ES sudėtyje tik 16 metų. Todėl ir galime lygintis su tais kurie ES yra 16 metų, tai yra Vėngrija, Slovakija, Čekija, Estija, Latvija, Slovėnija ir t.t. Šiuo atveju mūsų pozicijos labai panašios ir lenkiame tokias šalis, kaip Vengrija, Slovakija, Latvija ir t.t. taip kad raudoti iš ipratimo kaip mėgsti, nėra ko.

    Prieš mėnesį
  • Pilietis

    Nuoroda

    Ne źmoniu reikalas kad skurstançių daugėja ,bet valdžios ! Tegul jie susimeta po 300 € kiekvienas ,užteks ne tik makaronams bet ir kapučino su ledais ! Žmones pirko už savo sunkiai uždirbtus pinigus juodai dienai ir dėl koronos ,nes buvo įsakymas nevaikščioti ,taigi ,nėr ko aimanuoti .

    Prieš mėnesį
  • Leonas Alesionka

    Nuoroda

    Per 30 Lietuvos nepriklausomybės, laisvės ir vakarietiškų vertybių metų tyrimas nustatė, kad vieni lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai kitų - skurstančių - šalyje sparčiai daugėja. Tai leiskite paklausti: Kas taip numurkdė mūsų Tėvynę? Juk tie, skurstantieji ne vien tik bomžai, narkomanai ir alkoholikai, pašalpiniai. Tie žmonės yra ir buvę mokytojai, medikai, kultūros darbuotojai, pardavėjai, buhalteriai, invalidai, buvę žemdirbiai, dar policininkai, kariškiai - dabartiniai pensininkai. Žmogau, iš +- 300 eurų pensijytės prie 3,452 karto išaugusių paslaugų ir maisto kainų (po euro įvedimo) skurde ir tegyvensi. O kaip gi kitaip? Kelių gi iš mūsų pensijos siekia 1000 eurų, a? Gal su minimaliu atlyginimu žmogus Lietuvoje persivalgyti gali? Tai kodėl vietoje klestėjimo mes ES sparčiai skurstame? O juk toje pačioje ES skurdo riba yra 800 eurų mėnesiui. Kai pagalvoji... keiktis norisi!

    Prieš mėnesį
  • Zienka

    atsakymas į: Leonas Alesionka Nuoroda

    O tu nenori palyginti tai kas yra gerai? Nenori palyginti su mūsų kaimynų minamaliais atlyginimais, pensijomis, kurie nėra Europos sąjungoje. Aš džiaugiuos kad Lietuvoje minimali alga yra 430 eurų į rankas, o Rusijoje 110 eurų, kai kainos Rusijoje tokios pačios kaip Lietuvoje ir dar didesnės, nors ten euro nėra. Geriau džiaugtumeisi kad esam ES, o ne peiktum, nes greičiausiai tavo name remontus daro ir žolę pjauna, turtingų šalių atstovai, tokie kaip Baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai.

    Prieš mėnesį