Daugiau kaip trejetą mėnesių tęsėsi Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus apsilankymai seniūnijose. Meras, o taip pat kartu važinėję vicemeras Donatas Krikštaponis, mero patarėjas Virgilijus Aloyzas Milaknis lankė kultūros- švietimo įstaigas, seniūnijose veikiančias verslo įmones, susitikinėjo su kaimo bendruomenių nariais, ūkininkais, vietos visuomene, domėjosi gyventojus jaudinančiomis problemomis, atsakinėjo į klausimus. Tokios išvykos akivaizdžiai parodė, kad seniūnijų gyventojai susitikimų su rajono vadovais laukia, nes jų metu daug ką aptaria, išsiaiškina, išsako savo rūpesčius. Tą įrodė ir paskutinieji susitikimai, vykę Surdegyje, Šeriuose, Šlavėnuose ir Piktagalyje.






Daugiau kaip trejetą mėnesių tęsėsi
Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus apsilankymai seniūnijose. Meras, o
taip pat kartu važinėję vicemeras Donatas Krikštaponis, mero patarėjas
Virgilijus Aloyzas Milaknis lankė kultūros- švietimo įstaigas, seniūnijose
veikiančias verslo įmones, susitikinėjo su kaimo bendruomenių nariais,
ūkininkais, vietos visuomene, domėjosi gyventojus jaudinančiomis problemomis,
atsakinėjo į klausimus. Tokios išvykos akivaizdžiai parodė, kad seniūnijų
gyventojai susitikimų su rajono vadovais laukia, nes jų metu daug ką aptaria,
išsiaiškina, išsako savo rūpesčius. Tą įrodė ir paskutinieji susitikimai, vykę
Surdegyje, Šeriuose, Šlavėnuose ir Piktagalyje.



Apie tai plačiau ir
norime papasakoti „Anykštos“ skaitytojams.




Surdegiečių problemos

Susirinkę į nedideles bendruomenės patalpas atokios Troškūnų seniūnijai
priklausančios vietovės gyventojai rajono atstovams buvo paruošę daugybę
klausimų. Iš pradžių, pasiklausę mero Sigučio Obelevičiaus trumpos ir
dalykiškos kalbos apie rajono reikalus, surdegiečiai čia pat ir išsakė juos jaudinančias problemas.
Paskui pasikvietė merą ir kitus savivaldybės atstovus pasivaikščioti po Surdegį
ir pasižiūrėti, vietinių žmonių žodžiais tariant, į miestelį, „kuriame nuo
kolūkio laikų nebuvo nieko pastatyta, tiktai išgriauta“...


Surdegiečiai ir piktinosi, ir
jaudinosi, kad jau daug metų niekas nesutvarko kažkada sudegusio pašto liekanų,
pergyveno dėl trijų buvusios mokyklos pastatų, kurie neprižiūrimi, netvarkomi,
užtai pilnu tempu niokojami. Prašė surdegiečiai mero atkreipti dėmesį į senus,
sutręšusius, pavojų keliančius medžius tiek kapinėse, tiek ir gyvenvietėje. Dar
žmonės, vieni kitus papildydami, piktinosi palaidais šunimis ir girtais
vairuotojais bei visokiausiomis transporto priemonėmis „lenktyniaujančiais“
paaugliais, tuo tarpu policijos pareigūnai Surdegyje reti svečiai, ypač
vakarais. Reiškė savo nepasitenkinimą gyventojai, kad jie liko be normalaus maršrutinio
autobuso. Moksleivių atostogų metu rytais autobusai nebevažinėja, o
ketvirtadieniais kursuojantis autobusas važiuoja pro Viešintas. Tuo tarpu
surdegiečiams reikia nuvažiuoti į Troškūnus pas daktarus ar į seniūniją, o ne į
Viešintas, kur jie neturi jokių reikalų. „Kur tai matyta, kad, norint
nuvažiuoti iki seniūnijos centro- Troškūnų, reikia važiuoti net
pro...Anykščius?“-teiravosi gyventojai mero. Kėlė žmonės pretenzijas ir dėl
prastos geriamo vandens kokybės, ir dėl vandens trūkumo kapinėse, išsakė
daugybę kitų juos jaudinančių problemų.Dalykiškai su rajono vadovais bendravo,
konkrečius savo apmastymus vienu ar kitu klausimu išsakė ir susitikime
dalyvavęs bendruomenės pirmininkas ūkininkas Anveras Arzimanovas. Meras įdėmiai
klausėsi visų surdegiečių, užsirašinėjo žmonių klausimus, pastabas, problemas,
į daugelį klausimų atsakė tuoj pat, kitiems išspręsti prireiks ir daugiau
laiko. Ne visos



2


problemos, išsakytos Surdegio gyventojų, operatyviai išsprendžiamos. Juk
rajono savivaldybė ar rajono Taryba- ne visagalės, be to, kai kuriems
surdegiečių pageidavimams įvykdyti (pavyzdžiui, įrengti valymo įrenginius ir
kanalizacijos tinklus, rekonstruoti vandentiekio linijas, išasfaltuoti kelią
iki geležinkelio stoties ir pan.) reikalingi milijonai litų. Tuo tarpu rajono
biudžetas- ne guminis, o tokių gyvenviečių kaip Surdegis- labai daug. Todėl
meras S.Obelevičius, bendraudamas su surdegiečiais, buvo labai atviras,
objektyvus ir nesišvaistė neįgyvendinamais pažadais. Tačiau, be jokios
abejonės, šis susitikimas liepos 8-ąją buvo visiems- ir rajono vadovams, ir
surdegiečiams- naudingas, reikalingas. Kadangi, apsilankius vietoje, buvo
aptarta, išsiaiškinta daug svarbių dalykų.




Kas jaudina Šerių
gyventojus?


Kavarsko seniūnijos Šerių kaimo
gyventojai tos pačios liepos 8-osios popietę
su meru ir kitais rajono atstovais susitiko bibliotekoje. Ir čia
neapsieita be klausimų, prašymų, problemų išsakymo. Antai, prašyta paremontuoti
duobėtą kelią į Jakšiškį, taip pat sutvarkyti apvažiavimo aplink Šerių
gyvenvietę kelią, įrengti elektros apšvietimą visose gyvenvietės gatvėse, nes
ne visur tamsiu paros metu šviesa dega. Nors daugiabučių namų gyventojai į
susitikimą neatėjo, tačiau dalyvavusieji išsakė tų žmonių problemą. Esą, valymo
įrenginiai Šeriuose neveikia, tai kodėl jie turi mokėti mokesčius už nuotėkas?
Meras, jau anksčiau girdėjęs tokias šio kaimo gyventojų pretenzijas ir
savivaldybėje su atsakingais darbuotojais tuo klausimu pasikonsultavęs,
pareiškė, kad toji problema labai greitai išsprendžiama. Jeigu valymo
įrenginiai neveikia ir gyventojai nenori
mokėti už nuotėkas, tai toji paslauga, šeriečiams pageidaujant, gali būti
nutraukta. Tačiau susitikime dalyvavęs šios vietovės gyventojas, Anykščių
rajono Tarybos narys Antanas Terminskas , taip pat Kavarsko seniūnijos seniūnas
Algirdas Gansiniauskas siūlė rimtai pagalvoti, ar verta nutraukti sutartis su
UAB „Anykščių vandenys“. Dabar daugiabučių namų gyventojai neturi jokių
problemų su kanalizacijos įrenginiais, jeigu būna koks gedimas, viską sutvarko
šios įmonės darbuotojai. Nors valymo įrenginiai neveikia, tačiau nuotėkos
namų vis tiek išbėga,butų nesemia,
jokių rūpesčių gyventojai dėl to neturi. „Sumokėjai mokesčius ir būk ramus. O
jeigu paslaugos atsisakysi , tai kaip prisikviesi meistrus, kas tą kanalizaciją
tvarkys? Kur žmonės tada kreipsis? Į seniūniją? O kuo mes galėsime padėti?“-
argumentuotai kalbėjo seniūnas, kviesdamas gyventojus gerai apmąstyti, kas
svarbiau- ar mokėti mokesčius už nuotėkas ir ramiai gyventi, ar atsisakyti tos
paslaugos ir vėliau, prireikus, nežinia kur ir kaip spręsti užklupusias
problemas?


Dalykiškai pasišnekėjus,
padiskutavus, Šerių kaimo bendruomenės pirmininko pavaduotoja pedagogė Daiva
Bakšienė su kitais bendruomenės nariais pakvietė rajono vadovus apžiūrėti jų
turimas patalpas. Bendruomenė įsikūrusi buvusiame vaikų darželyje, padedant
Nyderlandų fondui, įsigyta įvairių remontui reikalingų medžiagų, yra net
supirkti baldai. Tiktai štai- greitai bus dveji metai, kaip bendruomenė negali
naudotis savo patalpomis, organizuoti renginius. O reikalas paprastas-
reikalingas nagingas meistras, kuris galėtų pakloti laminatą, atlikti kitus
remonto darbus, tam remontininkui pasamdyti reikalingos ir lėšos, kurių bendruomenė
neturi. Todėl Šerių žmonės ir prašė mero
tuo reikalu konkrečios paramos. Pasak jų, kokia gali būti bendruomenės veikla,
jeigu nėra kur susiburti, įgyvendinti savo užmojus?




3

Šlavėnuose-kaltinimai buvusių valdžių“
pažadukams“




Liepos
16-ąją Anykščių seniūnijos Šlavėnų kaimo gyventojai susirinko susitikti su meru
Sigučiu Obelevičiumi, vicemeru Donatu Krikštaponiu, mero patarėju Virgilijumi-
Aloyzu Milakniu bei seniūnu Eugenijumi Pajarsku prie Aknystų pensionato Šlavėnų
filialo, geriau visiems žinomo kaip bendrijos „Viltis“ įsteigtų savarankiško
gyvenimo namų „Užuovėja“. Čia pat lauke
jaukioje aplinkoje susėdus, prasidėjo diskusijos. Nors meras su vicemeru bandė
trumpai apibūdinti rajono reikalus, dabartinės koalicinės valdžios skiriamą
dėmesį kaimų problemų sprendimui, kai kurie
susitikimo dalyviai nelabai norėjo klausyti svečių pasisakymų ir tuoj
pat pradėjo vardinti savo problemas, kelti klausimus: „Kodėl prie įvažiavimo į Šlavėnus nenurodytas
vietovės pavadinimas, kodėl gyvenvietėje neribojamas greitis, kada bus
uždengtas autobusų stotelės stogas, kada bus įrengtas apšvietimas gyvenvietėje,
kas sutvarkys atjungtą vandentiekį?“ Šie ir kiti klausimai liejosi kaip iš“
gausybės rago“, o į rajono vadovų bandymus atsakyti, paaiškinti, girdėjosi replikos, priekaištai, kad „ana valdžia tą ir
tą žadėjo, bet taip ir neįvykdė“ ir pan. Todėl meras labai taktiškai ir
taikliai reaguodamas į tokius priekaištus, kaltinimus paaiškino, kad negali
atsakyti už kitų duotus pažadus. O ką pažada dabar esantys valdžioje, tą ir
stengiasi padaryti, nes nesisvaido tuščiais pažadais.


Daug diskusijų kilo dėl patalpų
bendruomenei. Kaip aiškino šios nevyriausybinės organizacijos pirmininkė Asta
Palaimienė, bendruomenė yra įkurta, tačiau negali vykdyti veiklos, nes
Šlavėnuose nėra jokių laisvų patalpų.
Tiesa, yra buvusios mokyklos pastatas, tačiau ten jau ruošiamasi steigti žmonių
su negalia užimtumo centrą. Viena
susitikime dalyvavusi moteriškė vis siūlė ką nors daryti su varganai
atrodančiu, pradėjusiu griūti didžiuliu pastatu- buvusiais kolūkio kultūros
namais, kone primygtinai prašė jį „pasiimti“. Tuo tarpu Sutrikusio intelekto
žmonių globos bendrijos „Anykščių viltis“ pirmininkas Almantas Čielis
replikavo, kurgi tie žmonės buvo prieš aštuonerius metus, kai bendrija „Viltis“
norėjo tą pastatą nupirkti.“ Net 26 to statinio pajininkai tada kitaip kalbėjo: vieni nesutiko parduoti, kiti norėjo pasakiškos kainos. O dabar, kai iš pastato
liko beveik griuvėsiai- siūlo pasiimti. Kam jis dabar reikalingas“,- piktinosi
A.Čielis.


Iš tiesų, buvęs vaikų darželis su
Nyderlandų fondo ir rajono savivaldybės finansine parama tapo jaukiais namais
negalios žmonėms, tuo tarpu didelei grupei pajininkų priklausantis pastatas
dabar ne tiktai baisiai atrodo, bet ir kelia grėsmę, nes gali bet kada sugriūti...




Piktagalyje gyvena ... nepikti žmonės



Keliaudami į kitą Anykščių seniūnijos
vietovę- Piktagalio kaimą, bandėme juokauti, kad tokiu pavadinimu
„pakrikštytame“ kaime tikriausiai gyvena...pikti žmonės. Tačiau greitai tokia nuostata „ištirpo“, nes
susitikome su draugiškais, kultūringais ir dalykiškais žmonėmis. Į susitikimą
su meru bendruomenės patalpose susirinko nemažas būrelis žmonių, tame tarpe
netgi paauglių. Išklausius mero pasisakymo, ne vienam iš susitikimo dalyvių
kilo įvairių klausimų, prašymų. Piktagaliečiai atkreipė dėmesį, kad pavojingame
kelio ruože reiktų pastatyti ženklus, draudžiančius transporto priemonėms
sustoti. Ten





4


posūkis, kalnelis,
matomumas blogas, o žvejai, atvažiavę pameškerioti, stato šalikelėje


mašinas. Piktinosi žmonės, kad yra „niekieno
žemės“ plotų, kurių niekas nešienauja. Užsiminta apie tai, kad labai reikėtų
nors pusės kultūros darbuotojo etato.Į šiuos ir kitus klausimus gyventojai gavo aiškius atsakymus,
paaiškinimus. Susirinkime dalyvavęs ir UAB „Jara“ direktoriaus pavaduotojas
Vladas Gindrėnas , nors niekas tądien nereiškė jokių pretenzijų dėl nemalonių
kvapų, sklindančių nuo kaimynystėje esančių kiaulių fermų, pranešė džiugią
naujieną. Iš Vokietijos buvo pakviestas konsultantas, kuris dabar atlieka
ekonominius paskaičiavimus ir netrukus ruoš studiją apie biodujų gamybą ir
panaudojimą. Jei tai pasiteisins, srutų nebereikės kaupti rezervuaruose,
laistyti laukuose, nes jos bus perdirbtos į biodujas. Todėl ir blogi kvapai
turėtų sumažėti. Pasak direktoriaus pavaduotojo, „Jaros“ įmonė atsižvelgia į
tokius nepatogumus ir stengiasi kuo nors kitu atsilyginti. Kad tai rimti ir
pasverti žodžiai, galėjome įsitikinti, pavaikštinėję po jaukią salę, kitas bendruomenės patalpas.
Nors Piktagalyje bendruomenė veikia tik pusantrų metų, tačiau „merdintis“
pastatas, kurio langai buvo užkalti lentomis, be lubų, grindų tiesiog buvo
prikeltas naujam gyvenimui. Bendruomenės
pirmininkė Daiva Šišlienė negailėjo gerų žodžių už pagalbą rėmėjams, tame tarpe
ir UAB „Jara“ bei jos dukterinei įmonei „Jaros agrokompleksas“.




Kur gaminami baldai, perdirbamas
rapsas...




Rajono atstovai turėjo progos apsilankyti
Šlavėnuose penkioliktus metus
veikiančioje baldų gamybos įmonėje „Alvalis“, su kurios veikla, gaminiais
supažindino direktorius Valdas Malinauskas. Piktagalio kaime aplankytas žemės
ūkio kooperatyvas „Jaros rapsas“, apžiūrėta rapsų perdirbimo ceche sumontuota
moderni įranga. Kaip pasakojo UAB „Jara“ direktoriaus pavaduotojas Vladas
Gindrėnas ir „Jaros rapso“ gamybos
vadovas Romualdas Žėbuolis, jau pilnai pasiruošta naujojo derliaus supirkimui
ir perdirbimui. Šiemet ketinama supirkti ir perdirbti apie 10 000 tonų rapso.
Per parą bus perdirbama apie 36 t rapso, arba dvigubai daugiau, nei buvo
perdirbama pernai, nes dabar sumontuotas dar vienas modernus presas.
Piktagalyje išspaustą rapsų aliejų mielai perka vokiečiai, o labai vertingos
maistiniu požiūriu išspaudos turi paklausą šalies žemdirbių gyvulių ūkiuose.


Vytautas BAGDONAS

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.