Lietuva nusprendė duoti paraišką dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje. Tai ketvirtadienį po Mokslo technologijų ir inovacijų plėtros komisijos posėdžio pareiškė Premjeras Gediminas Kirkilas. Lietuva nusprendė duoti paraišką dalyvauti Europos kosmoso agentūros
veikloje. Tai ketvirtadienį po Mokslo technologijų ir inovacijų plėtros
komisijos posėdžio pareiškė Premjeras Gediminas Kirkilas.


Tiek Ministras Pirmininkas, tiek švietimo ir mokslo ministras Algirdas
Monkevičius tvirtino, jog investicijos į tai nėra per didelės ir
keleriopai atsipirks. 93 proc. investicijų grįžta vos pradėjus mokėti
įmokas.

Europos kosmoso agentūros nario mokestis siekia 10 mln.
litų. Pasak A. Monkevičiaus, tokią sumą reikės mokėti tik 2019 metais,
nuo 2010-2011 metų teks investuoti po du milijonus litų.

Anot
G. Kirkilo, susidomėjimą galimybėmis dalyvauti kosminiuose tyrimuose
jau pareiškė 37 mokslo institucijos ir 24 verslo įmonės.


Pirmuosius žingsnius stojant į Europos kosmoso agentūrą žengs švietimo
ir mokslo ministras A. Monkevičius. Jam pavesta parašyti laišką apie
ketinimus prisijungti prie agentūros.

Toliau derybų procesą
koordinuos Lietuvos mokslo taryba. O nuo 2010 metų šiam darbui ketinama
įkurti atskirą instituciją - Lietuvos kosmoso agentūrą. Paskaičiuota,
kad jos išlaikymas šaliai kainuos dar apie milijoną litų kasmet.


Pasak A. Monkevičius, pasirengimo narystei Europos kosmoso agentūroje
plano įgyvendinimas truks 10 metų. Anot ministro, Lietuva likusi kone
paskutiniąja valstybe Europoje, nepareiškusia noro dalyvauti agentūros
veikloje.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK)
generalinis direktorius Danas Arlauskas prisijungimo prie Europos
kosmoso agentūros svarbą lygino su šalies įstojimu į Europos Sąjungą
(ES) ir NATO.

"Tai atveria naujas galimybes verslui. Kiek
sugebėsime ten įsiskverbti, priklauso nuo mūsų pačių. Dabar tegalime
spėlioti, kokioms įmonėms narystė būtų įdomi, nes nežinome viso spektro
galimų užsakymų. Ši informacija yra įslaptinta", - aiškino D. Arlauskas.


Ar stojimas į Europos kosmoso agentūrą - tai pirkimas katės maiše? LVDK
vadovas teigė taip nemanantis, anot jo, jei narystė būtų nenaudinga,
kitos valstybės iš agentūros pasitrauktų.

Fizikos instituto
mokslininkas prof. Vladas Vansevičius teigė, jog yra žinoma daugiau nei
1,5 tūkst. pavyzdžių, kai kosmoso technologijos pritaikomos ir tarnauja
visuomenei žemėje.

Skafandrų technologijos pritaikytos
neišnešiotų vaikų auginimui dirbtiniuose skafandruose. Didžioji dauguma
sunkvežimių Europoje važinėja padengti raketų gamybai išrastomis
medžiagomis. Pasak mokslininko, neįkainojamą indėlį kosmoso
technologijos suteikė telekomunikacijos, navigacijos, pozicionavimo,
vietos nustatymo galimybėms.

Lietuva, anot V. Vansevičiaus,
turi labai geras tradicijas šioje srityje. Sovietų sąjungos didžiausias
pasiekimas, erdvėlaivis Buranas, buvo padengtas Lietuvoje gamintomis
termoizoliacinėmis dangomis. Lietuvoje buvo gaminami ir siuvami atskiri
tekstilės elementai skafandrams.

Daugiau nei du dešimtmečius
lietuviai kosmose atlikinėjo įvairius augalų auginimo eksperimentus,
domėjosi, kaip elgiasi augalai, atsidūrę nesvarumo sąlygomis.


Pasak profesoriaus, dabartinėje situacijoje, kuomet jau 2034 metais
pasaulio tautos žada išsilaipinti Marse ir pradėti jo atgaivinimą iki
tinkamo gyvybei, tokia patirtis su augalais, su gyvybe, su
fiziologiniais žmogaus poreikiais kosmose yra labai aktualūs.


"Didžiausia bėda, kad visa tai buvo daroma su grifu slaptai. Dokumentai
ir technologijos buvo atiduoti, viskas liko slapta", - sakė V.
Vansevičius.
ELTA

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.