Lietuvoje numatyti galimus gaisrų židinius padės naujasis durpynų žemėlapis.
Su naujuoju šalies pelkių ir durpynų skaitmeniniu žemėlapiu, kurį sudarė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, galima susipažinti šios tarnybos interneto svetainėje.
Su naujuoju šalies pelkių ir durpynų skaitmeniniu žemėlapiu, kurį sudarė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, galima susipažinti šios tarnybos interneto svetainėje.
Pelkės ir pelkėti arba durpingi pažemėjimai užima 7,9 proc. šalies teritorijos – 5 094 kvadratinius kilometrus. Naujajame žemėlapyje parodytos ne tik didelės, apimančios daugiau kaip 50 ha plotą, bet ir mažos, vos 2-3 ha dydžio, pelkės – aukštapelkės, žemapelkės, mišrios, tarpinės bei nenustatyto tipo.
Žemėlapyje taip pat nurodytos pelkėtos vietos, vadinamosios "šlapžemės", supelkėjusios tarpukalvių daubos ir kitokie pažemėjimai, po melioracijos paversti įvairios paskirties žemės ūkio naudmenomis. Daugelio nusausintų pelkėjusių pažemėjimų paviršių sudaro durpžemiai.
Žemėlapyje pateikta informacija apie eksploatuojamus, užkonservuotus bei apleistus durpynus ir numelioruotas pelkes itin pravarti numatant galimus gaisrų židinius.
(ELTA)