Ten, kur palaidota šiek tiek Mikolojaus Koperniko

Fromborkas, mažas miestukas Lenkijos šiaurėje, ant marių kranto. Gyventojų jame tik pora tūkstančių. Miestelio puošmena - Švnč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Andriejaus archikatedra bazilika, kurioje per trisdešimt metų dirbo viena žymiausių visų laikų lenkų asmenybių - Mikolojus Kopernikas. Fromborke jis parašė ir savo garsiausią veikalą ,,Apie dangaus sferų sukimąsi“.

 

Iš tarybinės mokyklos laikų man buvo užsifiksavę, kad M.Kopernikas - šviesulys, tapęs bažnytinės sistemos auka. Tačiau, pasirodo, nieko panašaus. Jis gerbtas ir bažnyčios valdžios vertintas. M.Kopernikas mirė 1543 metais, tais pačiais metais išleistas ir jo esminis gyvenimo veikalas ,,Apie dangaus sferų sukimąsi“, kuriame išdėstyta heliocentrinės sistemos teorija. Jos esmė, kad visatos centras - saulė, kad žemės ir kitos planetos sukąsi apie saulę. Istorikai ginčijasi - matė M.Kopernikas savo knygą ar nematė. Teoriškai - lyg ir turėjo su ja šioje žemėje ,,susitikti“, bet teigiama, kad jis paskutinius gyvenimo mėnesius buvo atsidūręs komoje, kurią patyrė po insulto.

Dvasininkas M.Kopernikas aukštų bažnytinių postų neužėmė, tačiau turėjo geras sąlygas ,,užklasinei veiklai“ - Fromborko katedros bokšte buvo įsirengęs observatoriją ir didžiulę asmeninio laiko dalį skyrė dangaus kūnų stebėjimui. Kaip ir daugelis viduramžių šviesuolių, M.Kopernikas buvęs neapsakomai įvairialypė asmenybė - ir gydytojas, ir inžinierius, įrengęs Fromborko vandentiekio sistemą, ir ekonomistas, konsultavęs valdžią pinigų judėjimo klausimais. Skaitinėdamas internete radau informaciją, kad M.Kopernikui 1519-1521 metais buvo patikėtas ir vyskupystės gynybos nuo vokiečių ordino organizavimas, o po karo jis buvęs ir vyriausiuoju derybininku.

M.Koperniko heliocentrinės sistemos teorija prieštaravo bažnytinėms dogmoms, tačiau knyga ,,Apie dangaus sferų sukimąsi“ uždrausta tik 1616 metais. Heliocentrinės sistemos teorija buvo naudinga naujam popiežiaus kalendoriui. Grigaliaus kalendorius pradėtas naudoti tik 1582 metais, taigi, praėjus keliems dešimtmečiams po M.Koperniko mirties, bet paruošiamieji darbai tęsėsi ilgai, lenkų astronomas buvo kviečiamas į kalendoriaus kūrėjų grupę, bet šio darbo mandagiai atsisakė. Kita vertus, M.Kopernikui laisvės astronominiams tyrimams suteikė ir ... Martynas Liuteris. Bažnyčios reformacija popiežiui buvo nepalyginamai didesnis rūpestis nei M.Koperniko teorijos.

Beje,M.Liuteris M.Koperniką, švelniai tariant, laikė keistuoliu...

Fromborko arkikatedra, M.Koperniko muziejus ir planetariumas - esminiai miesto turistiniai objektai, bet jiems mūsų pavyko išvengti. Kol siauru banguotu asfaltu pasiekėme pamario miestelį ir lankėme Froborko medicinos istorijos muziejų - pagrindinis istorinis kompleksas baigė darbą.

Kai kažkur pavėliuoji - gali pats save tik guosti, kad nelabai ir reikėjo pamatyti tai, ko nepamatei.

Katedroje palaidojas M.Kopernikas... Tiksliau, palaidota šiek tiek M.Koperniko. 2005 metais, atliekant archeologinius kasinėjimus, rasta žmonių kaulų ir kaukolių, po DNR tyrimų nustyta, kad viena iš rastų kaukolių bei vienas kojos kaulas - M.Koperniko. 2010 m. kaukolė ir kaulas iškilmingai palaidoti katedroje.

Nepamatėm ir Fuko švytuoklės, bet ir be šio įrodymo tebetikiu, kad žemė sukasi aplink savo ašį.

Įpūdingai katedra atrodo ir iš išorės - lyg pilis galingomis gynybinėmis sienomis. Gal dėl tų katedros sienų didybės internete galima aptikti žinių, kad M.Kopernikas turėjo nuosavą pilį. Negaliu teigti, kad įrašai apie M.Koperniko turtus yra nesąmonės, tačiau turiu įtarimų, kad jam katedra, kaip nuosavybė, kartais yra priskiriama.

Mažame jaukiame pamario miestelyje veikia žuvų turgus, vasaromis atplaukia turistų laiveliai iš Krynica Morska kurorto. Yra ir viena kita kavinė. Vienoje iš jų sėdome valgyti. Ant kavinės sienos - užrašas kirilica: matyt, rusakalbių į ją nemažai užsuka. Tačiau padavėjai tradiciškai nekalbėjo nei rusiškai, nei juo labiau - angliškai. ,,Aptarnaujantis personalas labai depersyvus,“ - burbėjau meniu ieškodamas ,,guliašovos“ sriubos. Dukra subarė, jog keliu nepadorius reikalavimus - Fromborkas dydžiu - lyg mūsų Troškūnai (su Smėlynės ir Vaidlonių aglomeracija), iš kurio iki artimiausio Panevėžio, jei nejauti neapykantos savo automobiliui, turi kratytis kelias valandas vidutiniu 20 km/h greičiu...

Žalgirio mūšį laimėjo lenkai

Lankantis šiaurės Lenkijoje - vienas iš ,,būtinų“ aplankyti dalykų - Žalgirio mūšio vieta. Šventa vieta lietuviams... Tiesa, vienas kolega tiesiog šventvagiškai kalbėjo, kad radęs informacijos, įrodančios, jog Žalgirio mūšis vyko visai kitoje vietoje nei ją paženklino lenkai.

Žalgirio mūšio vietoje lankiausi trečią, o gal ketvirtą kartą. Didelis, gražiai nušienautas laukas, kuriame yra paminklinių kompozicijų, kariuomenių išsidėstymo maketai, yra ir statinys, kuriame įrengtas muziejus bei kino salė.

Gal tik Malborke tiek daug automobilių lietuviškais numeriais, kiek jų Žalgirio mūšio vietoje. Bet lenkai ir muziejinėje ekspozicijoje, ir mūšio aprašymuose, ir filme apie Žalgirio mūšį lietuvius nuvilia. Mes esame giliai įsitikinę, kad 1410 metų liepos 15 dieną Vytautas Didysis ir lietuviai sutriuškino vokiečių riterius. Jogaila poteriavo, lenkai krūmuose sėdėjo, o mes, lietuviai, šienavome vokiečius... O lenkai, aiškindami, koks buvo Žalgirio mūšis, lietuviams dėmesio skiria ne daugiau nei totoriams. Kažkur, matyt, užsimena apie Vytautą ir lietuvius, bet tik tarp kitko.

Vidmantas ŠMIGELSKAS
vidmantas.s@anyksta.lt

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.