Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė į Seimą Edita Tamošiūnaitė.

Į portalo anyksta.lt forume skaitytojų užduotus klausimus atsako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė į Seimą Edita Tamošiūnaitė.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos -Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkiminės sąskaitos. Užsak. Nr. 443.

- ANYKŠTA

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.
  • Je

    Nuoroda

    Jeigu ne valstieciai kuriems anykstenai privalo grazinti is seimo isguita balsa si kandidate butu viena is geriausiu. Prisiminkit is kur uzpelkejusia Lietuva pasiekdavo vakaru kultura. Dar pridekim tai, kad viename is lenku valdomu rajonu isspresta lietuviskos siuksliu mafijos problema kurios Anyksciu vietines valdziukstes panasu net nesiruosia spresti.

    Prieš 3 metų
  • Super

    Nuoroda

    Graži moteris, protinga politikė,

    Prieš 3 metų
  • :)

    atsakymas į: Super Nuoroda

    Pritariu

    Prieš 3 metų
  • Izraelietis

    Nuoroda

    Jau už už šlėktas ir konservatorius,tai nė negalvoju balsuot.

    Prieš 3 metų
  • N

    atsakymas į: Izraelietis Nuoroda

    Zydus ir lietuviai saude.Ui zydeli balsouk uz nieku.

    Prieš 3 metų
  • Taigi

    Nuoroda

    Simpatiška kandidatė. Tik kad partija, pažiūros, kai išskiriami vienos tautos interesai, netinkamos.
    Taip jau nėra tos partijos žmonės įsivėlę į korupcijos skandalą, o kaip neseniai žiniasklaidoje nuskambėjęs atvejis apie pažįstamos, klastojusios pažymius, įdarbinimą seimo nario padėjėja. Ar pažįstamų, draugų įdarbinimas nėra korupcija. Visi žmonės yra nuodėmingi, vieni mažiau, kiti daugiau, vieni turi daugiau patys moralinių stabdžių, kitiems reikia teisinių stabdžių, visuomenės pagalbos. Kad tik nenutiktų tos partijos nariams taip, kaip su Masiuliu, tas taip pat buvo labai švarus, skaidrus, mėtė akmenis į nuodėminguosius.

    Gerai, kai žmonės yra verčiami dirbti, tik štai, kai verčiami dirbti už pašalpas, tai nėra gerai. Vietoje pašalpų turėtų būti mokami atlyginimai.

    Smulkų verslą skatina tik tos valstybės, kuriose nesugebama sukurti normalių darbo vietų. Smulkaus verslo skatinimas yra pats lengviausias kelias valstybei nusikratyti bedarbių naštos. Štai ir viskas. Bet ekonominė nauda iš to valstybei nulinė. Smulkus verslas nei darbo našumu, nei inovacijomis negali konkuruoti su stambiuoju verslu. Jeigu valstybė nori būti turtinga, tai turi kurti stambų verslą ir taip išspręsti nedarbo problemas. Jeigu nori ubagiško gyvenimo, tai smulkus verslas tiks.
    Dabar yra stambūs prekybos centrai, ten ir pigiau, ir patogiau. Ar norime grįžti į praeitį?
    Siūlo apmokestinti bankus, prekybos centrus, tik ar bus taip lengva ir paprasta juos apmokestinti, ar nesugalvos tie stambieji iš Lietuvos išeiti, juk laisvas kapitalo judėjimas.

    Apie Seimo narių skaičiaus mažinimą, tai pačiame klausime buvo pasufleravimas: „Atsakymas, kad sumažėjo gyventojų skaičius netinka, nes pirma, rinkėjų skaičius nesumažėjo, o antra, Seime priimamų įstatymų ir sprendimų skaičius nepriklauso proporcingai nuo gyventojų skaičiaus.“

    Dabar labai madinga kalbėti apie gimstamumo skatinimą, tai vienas iš rinkimų arkliukų, tik visiškai negalvojama apie ateitį: ar mes vaikus auginsime kitoms išsivysčiusioms valstybėms, tai yra dėl eksporto, bet reikia pagalvoti, kad ateityje ir joms jau nereikės tiek daug darbo jėgos, jeigu nereikės, tai reikėtų paskaičiuoti kiek reikės pinigų nedarbo pašalpoms, paskui pensijoms tų žmonių išlaikymui. Net JAV dabar turi problemų dėl pokarinio gimstamumo bumo, kuris aukščiausią tašką pasiekė 1957 m. Šie žmonės nors davė naudą valstybei, o ką duos tie dėl technologinio išsivystymo niekam nereikalingi žmonės. Nors ir žiauriai skamba, bet toks yra gyvenimas.

    Emigracijos nesumažinsi tokiomis smulkmenomis, kaip pateikia ši ir kiti kandidatai, ar Seimo nariai. Valstybėje turi būti įvykdytos rimtos sisteminės pertvarkos, ir viena iš jų yra tiesioginės demokratijos įvedimas. Kodėl Šveicarija yra turtinga šalis, - nes joje greta atstovaujamosios demokratijos veikia stipri tiesioginė demokratija, kurios pagalba Šveicarijos gyventojai gali kontroliuoti politikus, jų priimtus sprendimus ir panaikinti Šveicarijos valstybei, kantonams žalingus, korupcinius politikų sprendimus.
    Kandidatas, kuris nesupranta tiesioginės demokratijos reikšmės, pradeda, kaip sisteminiai paistyti apie grėsmes, nes jie bijo valdžios atiduoti piliečiams, nes gerai supranta ką reiškia prarasti absoliučią valdžią, tai reiškia privilegijų ir daryti ką tik nori praradimą, - iškart parodo, kad nesuvokia arba nenori suvokti, kad teigiami pokyčiai Lietuvoje neįmanoma, nepakeitus politinės sistemos. ES ir Šliužo referendumų negalima lyginti, nes pirmasis kilo iš valdžios, tai yra Seimo iniciatyvos, kai kurie teoretikai tokių referendumų net nepriskiria tiesioginei demokratijai, nes iniciatyva kilo ne iš piliečių. Štai Šliužo referendumas yra tiesioginės demokratijos pavyzdys, nes jo iniciatyva kilo iš piliečių. Lietuvoje vyko ne tik šie du referendumai, bet be šitų dar 10 referendumų, tačiau jie visi buvo valdžios inicijuoti, todėl jų negalima priskirti tiesioginei demokratijai. Beje, sovietinė konstitucija valdžiai taip pat leido inicijuoti apklausas (referendumus).

    Prieš 3 metų