Siaurojo geležinkelio bėgiais pro Anykščius traukiniai dunda jau 120 metų.

Traukinys buvo technikos stebuklas, kurį pasikinkęs, rodosi, viskam pasirengęs XIX amžiaus žmogus ėmė judėti iki tol nematytais greičiais dar nepatirtų, stulbinamų atradimų link. Būti keleiviu, mėgautis kelionių romantika - tai kur kas daugiau nei pėsčiojo judėjimas bibliniu greičiu, tegul ir teisingu keliu, bet pernelyg lėtai.
Tuo pat metu žmones fabrikuose keitė mašinos, prakutę ekonominio pakilimo šuoliais judančios pirmyn Rusijos imperijos žmonės buvo pajėgūs savo tikėjimą įkūnyti, milžiniškų naujojo baroko stiliaus bažnyčių neįtikėtinai aukštais bokštais kilti kuo arčiaus dangaus...

 

Geležinio kelio stebuklas iš prigimtinės Anglijos persimetė į žemyną -  Belgiją, Prancūziją, Vokietiją, galiausiai - į carinės Rusijos imperiją, šalį, kuri savo ūkio augimu stebino ir baugino pasaulį. Pirmieji geležinkeliai, nutiesti Petrapilyje, sostinę sujungė su valdovų rezidencija Carskoje Selo, o po to jau plieninio žirgo greičiu plito po visą milžinišką šalį. Apie 1861 m. rusiško standarto – 1520 milimetrų pločio vėžės bėgiai, išsidriekę rytiniu Lietuvos žemių pakraščiu, geležiniu keliu, skrodžiančiu ir Vilnių, sujungė du pasakiškus miestus  -  Petrapilį  ir Varšuvą. Amžiaus pabaigoje imta tiesti ir mažesnius, vos 750 milimetrų vėžės geležinkeliukus.  Vis daugiau patirties įgyjanti, plieno kelius Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Ukrainos žemėse tiesianti Pirmoji Rusijos privažiuojamųjų kelių bendrovė, gavusi leidimą pačioje 1898 metų pradžioje,  neįtikėtinu tempu, mažiau nei per dvejus metus, valiojo nutiesti 144 kilometrų ilgio Siauruko atkarpą iš Švenčionėlių į Panevėžį. Apylinkių gyventojus  stebindami  ir baugindami, Aukštaitijos laukais ėmė dundėdami riedėti  garu ir dūmais alsuojančių garvežių tempiami traukinių sąstatai.
Universali tai buvo transporto priemonė, intensyviai gabenanti krovinius ir keleivius. Mažais vagonais į Panevėžį ir Švenčionėlius ar mažesnes stotis keliavo labai daug miško medžiagos, grūdų, kurie buvo taip reikalingi puikiesiems Panevėžio malūnams. Juose malti  miltai buvo gabenami į Latvijos pajūrio miestus, Petrapilį,  buvo vertinami kaip geriausi visoje imperijos Europinėje dalyje. Žmonės judėjo patogiai ir kelionės smagumais gėrėdamiesi, galėdami tiesiog sėdėti, dūmoti, rūkyti pypkę, užkandžiauti ar mielai plepėti ir kartu patogiai judėti. Kas begali būti nuostabiau? Maldininkai, kadaise keliavę į Vilniaus Kalvarijas, pulkais žingsniavę „apaštalų kojomis“ pėsčiomis, šventam žygiui gaišę visą savaitę, dabar patogiai važiavo traukiniu. Darbštaus ir uolaus mažojo traukinuko keleiviais tapo darbininkai, studentai, prekybininkai, inteligentai ir tiesiog paprasti piliečiai – traukinys buvo tikriausia tautos pramoga. Jaunimas važiuodavo į vakaruškas, vyresni skubinosi  į atlaidus, kruopštieji sodiečiai vežė į miestus  šį tą parduoti ar ko reikalingo nusipirkti.
Bildesiais svaigino naujasis kelionių pasaulis, auginęs svajones apie tą nežinomą, veik visuomet laimingą žemę, visą pasaulį – ten, kur veža traukinai, ir dar toliau.  Tačiau kartu radosi ir gelbstintis tėvynę suvokimas, kad laimingesnis pasiliekantis. Traukiniui dingus už posūkio ar blausiai melsvuose šilų toliuose, daugelis atsidusdavo, ašarą nubraukdavo : traukinys išveždavo mieliausius žmones  į svetimas šalis laimės ieškoti, kariuomenėje tarnauti, kažkokioje nežinomybėje,  baugiame mieste uždarbiauti, mokytis. Taigi traukinys buvo ir išsiskyrimo su namais, atskirties simbolis. Širdį pusiau plėšė  skausmingas ir gailus gausmas,  traukiniui judant iš Anykščių stoties su keliais krovininiais vagonais, prikimštais žmonių. Birželio 14 –osios skausmu ir karo pradžia buvo pažymėtas tas istorinis, nepamirštamas stuksenimas.  Niekas nieko nepamiršo. Tas išgyventas ilgesys, baimė, kaip ir viltis – visuomet buvo ir pasiliko su žmogumi. Metai bėgo, keitėsi kartos, keitėsi vagonai ir garvežius dyzeliniai lokomotyvai pakeitė, jau kitaip, be dūmo, be garo lakiojo pirmyn judantys.
Ne tik žmogus amžių gyvena. Šimtmetis vos nesutapo su mažojo Aukštaitijos traukinuko mirtimi. Tokia pat pabaiga atėjo, kokia daugumą mažųjų Lietuvos geležinkelių jau buvo ištikusi. Slėgė  tvyrojusi nežinia, vienišų keleivių, persmelktų artėjančios pabaigos, ilgesingi žvilgsniai. Gal kai ką lėmė  tas tūkstantis su trupučiu parašų, kuriuos uoliai rinko ir legendinis stoties viršininkas Jonas Beliauskas, po pusės amžiaus tarnystės šiame poste pasitraukęs traukinuko šimtmečio jubiliejaus metais į užtarnautą poilsį.
Gedulingas maršas nuskambėjo 2001 metų kovo mėnesį: siaurukas buvo uždarytas, bet labai greitai, jau tų metų vasarą, buvo įsteigta VšĮ „Aukštaitijos geležinkelis“, kuriai ir buvo patikėta saugoti išlikusias vertybes, o  ekskursantams bei nuotykių ieškotojams keliones ir pramogas organizuoti. Daug gražių dalykų per tuos metus būta:  jausta dvasios bendrystė, atminties didybė, dalytasi linksmybe, laukta viltingos šviesos. Juk buvo ir Šv. Antano bei Marijos Karalienės atlaidų traukiniai, buvo kelionės „Siaurukas plius dviratis“, kurių smagiausioji – Mindauginės, buvo ir paslaptingieji „Božolė“ reisai, susidūrimai su pašėlusiais plėšikais ties Žažumbrio ąžuolu, daug kas iš to gėrio išliko, kai ko netekome, gal dar daug turistinių kultūrinių produktų – gardžių patiekalų alkstančiam, pramogų ir pažinimo keliautojui sukurta bus. Buvo daug Siauruko  vadovų, komandų, daug laimėjimų, nesutarimų, bet viltis šviesiu geležinkelio žibintu švyti. Šviesos spinduliu, kuris nušvies  kelią į ateitį. Viltimi švies, kad suras valdžios vyrai tuos reikalingus pinigus, tegul ir du ar tris šimtus tūkstančių, kad linksmiau traukinukas stuksėtų, kad smagiau kelio meisteriai vinis į pabėgius kaltų...
Didis rūpestis ir džiaugsmas 120 metų jubiliejaus sulaukus ir šalia Anykščių stoties besiglaudžiančiam Siauruko muziejui (A. Baranausko ir A. Žukausko – Vienuolio memorialinio muziejaus siaurojo geležinkelio istorijos ekspozicijai). Muziejaus mylėtojai kviečiami istorinius daiktus, pirmiausia lagaminus, dovanoti. Juk kaip būtų gražu, prasminga, jei ekspoziciją papildytų bent 120 senovinių lagaminų, kiekvieniems išgyventiems metams po vieną. Tad anykštėnai, šalies gyventojai, užsieniečiai, - vežkite, neškite  lagaminus mums ir  pateksite į amžiais gyvuosiančią istoriją.

Raimondas GUOBIS

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.
  • Anupras

    Nuoroda

    valdžia jei nori iš tiesų gaivinti regionus, tai ne auksinius šaukštus tegu perka, o atkuria siauruką iki Švenčionėlių.

    Prieš savaitę
  • žmogau

    atsakymas į: Anupras Nuoroda

    apie kokius tu Švenčionėlius bekalbi,kai siauruko bėgių neliko anei gabaliuko,jie buvo tiesiog išvogti,vos tik uždarė jo kursavimą.Be to,iš kur paimta,kad tik 2001 metais nustojo kursuoti,na nebent skaitant nuo Anykščių iki Panevėžio,o į Uteną buvo gerokai anksčiau nuimtas.O pirminė priežastis buvo nuėmimo,kad jis liko nemokus,nes patys keleiviai prie to prisidėjo,tiesiog palydovėms sumokėję už bilietą,jo sąmoningai neimdavo,patys prašydavo neplėšti.Va kas iš to išėjo,keleiviai patys nukirto šaką,ant kurios sėdėjo,juk tuščio traukinuko leisti neapsimokėjo.

    Prieš savaitę
  • Žmogui

    atsakymas į: žmogau Nuoroda

    Kas darėsi po Brežnevo. Tarybiniai žmonės neimdavo bilietų. Kur žiūrėjo Buhaesesas?
    Primenu, kad reisas iki Utenos nuimtas 1982 ar 1983 metais. Brežnevas mirė 1982 lapkričio 10 dieną.

    Prieš savaitę
  • žinant,

    atsakymas į: Žmogui Nuoroda

    kad garsus obukaesesininkas buvon tremtinys iš Gorkio spec. milicijos mokyklos, tai taip ir dirbo

    Prieš savaitę
  • Aleliuja

    atsakymas į: žinant, Nuoroda

    Tremtinys-milicinkas-kaltinamasis. Vienas 3 asmenyse.

    Prieš savaitę
  • Tikrai?

    Nuoroda

    O gal tiksliau būtų rašyti "dvesiantis stebuklas" ?

    Prieš savaitę
  • nesuprantu

    Nuoroda

    apie ka cia tas juozas peza

    Prieš savaitę
  • Nu joo...

    atsakymas į: nesuprantu Nuoroda

    Jis ir pats nesupranta. Nepergyvenk.

    Prieš savaitę
  • Atsakymas

    atsakymas į: nesuprantu Nuoroda

    Apie politikierių, kuris.yra tremtinys – komunistas

    Prieš savaitę
  • Juozas

    Nuoroda

    STT tai, net ypatingai pabrėžė iki teisminio tyrimo ataskaitoje ir kaltinamojo sulaikymo pranešime spaudai - ".. Kaltinamojo veiksmai ir surinkti įrodymai nekelia jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltumo...!.."

    Prieš 2 savaičių