Vilniaus Dailės Akademijos Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas jaučia sentimentus Anykščiams - jo darbuose dažna Anykščių tematika.

Liepos 24 d., penktadienį, 17 val. Anykščių koplyčioje-pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36, Anykščiai) vyks Vilniaus Dailės Akademijos (VDA) Telšių fakulteto profesoriaus Romualdo Inčirausko kūrybos parodos, skirtos autoriaus 70-mečiui, pristatymas.
Prieš savo parodos atidarymą Anykščių koplyčioje iš Anykščių kilęs skulptorius Romualdas INČIRAUSKAS dalijasi mintimis apie kūrybinį procesą ir naujausią savo parodą. Profesorių kalbina Anykščių menų centro parodų ir edukacinių programų kuratorė Indrė RUKŠAITĖ.

 

- Esate gimęs Anykščiuose, o naujausią savo parodą taip pat dedikuojate Anykščiams. Ar šis kraštas yra Jūsų kūrybinio įkvėpimo žemė?
- Iš Anykščių išvažiavau būdamas dvidešimties. Taigi, kas nors iš mano Anykščių draugų paklaustų, kur tu buvai 50 metų? Klausimas rimtas, reikalaujantis apyskaitos. Juo labiau jog man jau septyniasdešimt. Apie įkvėpimą – trieilis:
Važiuoju į Anykščius
Nežinau ko
Bet man labai reikia

- Kas padėjo susiformuoti Jūsų, skulptoriaus, talentui? Kaip Jūsų gyvenime atsirado skulptūra?
- Tam tikra patirtis. Nuo penkerių metų – plastilininių kareivėlių lipdymas (iki šiol). Nuo šešiolikos – darbas Anykščių Specializuotoje kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje. Pradinė patirtis (šaltkalvystė, tekinimas). Nuo dvidešimties metų – dailės studijos Telšių taikomosios dailės technikume. Nuo 24 metų – studijos Talino dailės institute, plius keturiasdešimt vieneri metai kūrybinės ir pedagoginės praktikos Telšiuose (aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje ir VDA fakultete). Apie talentą – nežinau, bet  vidinis kūrybinis poreikis – nuolatinis.
Skulptūra – ne vien. Apibendrinanti medžiaga – metalas. Tai ir skulptūrinė plastika architektūroje, medaliai, mažoji skulptūrinė plastika, iš dalies juvelyrika, tapyba  ir t.t.

- Įdomu, kaip vyksta Jūsų kūrybinis ir techninis procesas?
- Procesas prasideda nuo idėjos: temos analizė, tyrimas, literatūrinės medžiagos studijavimas, modeliavimas, maketavimas iš minkštos medžiagos, po to liejimas, montavimas. Su kūrybine patirtimi paruošiamasis procesas trumpėja. Kartais kūriniai gimsta spontaniškai, improvizuotai.

- Ką labiausiai vertinate visame procese? Kas Jums, kaip menininkui, teikia daugiausia džiaugsmo?
- Džiaugsmą teikia visas procesas. Vertybe laikau sėkmingą konceptualios novatoriškos  idėjos dermę su technologine meistryste.

- Kaip atsipalaiduojate, atsiribojate nuo darbų? Kokių sąlygų ir aplinkos reikia, kad kiltų idėjos ir aplankytų įkvėpimas?
- Kadangi kūryba sutampa su pomėgiais, tai atsipalaidavimo kaip ir nebūna. Mėgstu keliones, bet jos vėlgi – įkvėpimas kūrybai. Tai taip ir nežinau...

- Skulptūra – ypač vizuali meno forma. Kokia skulptūros detalė Jums svarbiausia? Į ką daugiausia įdedate širdies?
- „Širdį dedu“ beveik visuomet, nes priešingu atveju nieko neišeitų. Dėl skulptūros su amžiumi ir patirtimi pastebėjau, kad mano ir kolegų kūriniuose  jaudina apimtinės tūrinės  formos  ir erdvės dermė.

- Kokius darbus pristatote parodoje Anykščių koplyčioje-pasaulio anykštėnų kūrybos centre?
- Kadangi parodinė erdvė ribota, tai pristatau po kelis darbus iš įvairių projektų. Gal kiti matyti, tačiau dauguma – nauji. Penkių skulptūrų kompozicija  „Juodmedžiai“ - tai projekto „Edeno sodas“ tęsinys. Trys darbai skirti Kristijonui Donelaičiui, keletas darbų iš ciklo „Civilizacijos“, medalių kolekcija,  kūrinių Telšių mieste nuotraukos.

- Telšių miesto viešąsias erdves puošia Jūsų sukurti kūriniai. Ar esate numatęs tokių kūrinių sukurti ir Anykščiams?
- Jeigu anykštėnams tik prireiktų, tai aš mielai....

 

 

Menotyrininkė dr. Danutė Zovienė apie šiuo metu Anykščių koplyčioje-pasaulio anykštėnų kūrybos centre eksponuojamą parodą:
„Romualdą Inčirauską galima vadinti tikru XX–XXI amžių sandūros menininku: sparti meninių idėjų ir judėjimų, technologijų ir plastinės raiškos kaita, žanrų ribų nyksmas bei naujos medijos jo kūryboje įgyja savitą ir paveikų pavidalą. Antra vertus, jam, tarsi renesanso menininkui, rūpi ir yra pavaldžios įvairios kūrybos sritys. Dailininkas suformavo savitą skulptūrinės plastikos atmainą, kurioje persipina tradicinių žanrų – medalio, reljefo, juvelyrikos, trimatės skulptūros – bruožai. Ir tai nėra savitikslis ar formalus siekis. Kūrybinė patirtis ir profesionalus technologijų žinojimas jam visada tarnauja ilgai brandintai, o kartais netikėtai gimusiai idėjai įkūnyti. Autorius prisipažįsta, kad labiausiai vertina koncepcijos ir technologijos dermę. Minties, ikonografijos ir meistriškumo derinys yra jo kūrybos vizitinė kortelė. Šią parodą autorius dedikuoja savo gimtiesiems Anykščiams.“

 

Romualdas Inčirauskas – metalo skulptorius, medalininkas, dailės pedagogas, meno pasaulyje dar žinomas ir kaip tapytojas.

Skulptorius gimė Anykščiuose 1950 m. rugpjūčio 28 d., gyvena ir kuria Telšiuose. 1974 m. jis baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1979 m. – Estijos valstybinį dailės institutą Taline. R. Inčirauskas yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, kuria metalo plastiką, skulptūras, medalius. Jis taip pat yra LDS (Lietuvos dailininkų sąjunga) narys ir FIDEM (Tarptautinė medalio kūrėjų asociacija) narys. 2019 m. už meno iniciatyvas Anykščiuose jis apdovanotas Pasaulio anykštėnų bendrijos medaliu.
R. Inčirauskas yra surengęs daugiau kaip šešiasdešimt autorinių parodų, dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, simpoziumų, plenerų, konkursų. Yra sukūręs daug kūrinių Telšių miesto viešosiose erdvėse. Žymiausi iš jų: Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros durų reljefinė – skulptūrinė kompozicija, skirta Žemaitijos krikšto 600-ųjų metinių paminėjimui, skulptūrinės kompozicijos Didžiojoje Žemaičių sienoje, ženklai-skulptūros žydų bendruomenės atminimui Telšių senamiestyje, skulptūrinis (20 skulptūrų) projektas TELZ (Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuosavybė).
Jo darbų yra įsigiję Lietuvos (LR Nacionalinis muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“, Žemaičių dailės muziejus Plungėje, Literatūros muziejus Kaune ir kt.) ir užsienio muziejai (A. Puškino vardo muziejus Maskvoje, Britų muziejus Londone, Nelli Marko muziejus Alijarvi, Suomija ir kt.), privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kitur.
2018 m. R. Inčirauskas sukūrė metalo plastikos kompoziciją Anykščių krašto fotografui Izidoriui Girčiui atminti, kurią apžiūrėti galima Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos I. Girčio atminimo kambaryje. Norėdamas įamžinti savo prisiminimus vaikystės mieste, garsus skulptorius sukūrė keletą žaismingų metalo kompozicijų Anykščiuose: vaikystės prisiminimas apie knygelės praradimą Vilniaus gatvėje ant tilto turėklo ties Šaltupio upeliu, haiku trieilis ant Šventosios terasos turėklo ties Dainuvos slėniu, taip pat maži metalo meno akcentai ant turėklo ties Šventosios užtvanka, ant laiptų turėklo prie pagrindinio miesto tilto, taip pat ant pėsčiųjų tilto turėklo.

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.