Rajono kultūros tarybai buvo demonstruojama, kaip atrodytų ant pėsčiųjų tilto Anykščiuose nupieštas Šv.Jonas Nepomukas.

Liepos 9 dieną  į posėdį rinkosi Anykščių rajono savivaldybės Kultūros taryba.
Posėdyje vertinti Anykščių rajono savivaldybei pateikti kultūros ir leidybiniai projektai, diskutuota apie žymiųjų anykštėnų - profesorių Antano Tylos ir Geažinos Ručytės - Landsbergienės atminimo memorialinį įamžinimą.

 

Siūlo mokyklai suteikti vardą, įsteigti  vardines premijas bei stipendijas

Pasaulio anykštėnų bendrija į Anykščių rajono savivaldybę kreipėsi  dėl ilgamečio Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininko, mokslininko, istoriko, akademiko prof.Antano Tylos ir muzikės, visuomenininkės, Nepriklausomos Lietuvos laikų Anykščių verslininkų Prano ir Agnietės Ručių dukters, prof. Gražinos Ručytės - Landsbergienės atminimo įamžinimo.
Anykščių rajono savivaldybei atsiųstame rašte Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas, muzikos prof. Tomas Ladiga dėstė, kad prof. A.Tyla ,,tyliai išėjo, palikdamas patriotizmo, ištikimybės gimtinei, garbės ir savigarbos suvokimo pavyzdžius“, o ,,šių metų pradžioje 90-metį pasitikusi Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininko prof. Vytauto Landsbergio žmona pasitraukė į Amžinybę, palikdama šviesų pėdsaką savo amžininkams, spėjusiems patirti jos optimizmą, dėmesį, rūpestį.“
Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas prof. T.Ladiga savivaldybei pasiūlė parengti ir artimiausiu metu įgyvendinti žymiųjų anykštėnų memorialinio įamžinimo Anykščių krašte priemonių planą, kad ,,G.Ručytė -Landsbergienė ir A.Tyla savo darbų vaisiais ir paliktomis idėjomis toliau turtintų ir stiprintų Anykščius ne tik Lietuvos,bet ir platesniame kontekste.“
Pasaulio anykštėnų bendrija pasiūlė įrengti Anykščiuose prof.A.Tylos skaityklą, kurios pagrindu taptų profesoriaus dovanota asmeninė biblioteka bei archyvas, ar jo vardu pavadinti vieną iš Anykščių miesto gatvių.
O prof. G.Ručytės - Landsbergienės vardu siūloma svarstyti galimybę pavadinti  anykštėnų meninio ugdymo įstaigą.
Pasaulio anykštėnų bendrija taip pat pasiūlė įsteigti abiejų profesorių vardines stipendijas ar premijas jauniesiems istorikams ir muzikantams.

Perspėjo, kad su atminimo įamžinimu skubama

Kultūros tarybos narė, ,,Anykštos“ leidinių grupės vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė savivaldybės administracijai patarė pasidomėti, koks terminas turi praeiti po žmogaus mirties, kad jo vardu būtų galima pavadinti gatvę ar mokyklą.
,,Tas terminas Vyriausybės teisės aktuose numatytas neatsitiktinai. Tai yra padaryta tam, kad visuomenė galėtų apmąstyti žmogaus nuveiktus darbus, suvoktų, koks jo indėlis  laike. Tai ir pagarba mirusiam žmogui, ir  priemonė nepriimti skubotų sprendimų“, - kalbėjo G.Šmigelskienė.
Anykščių rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja Audronė Pajarskienė prisipažino, kad šioje vietoje savivaldybės administracija neatliko savo ,,namų darbų“ ir tuo prieš Kultūros tarybos posėdį nepasidomėjo.
,,Vyriausybės nutarimas mums nereglamentuoja pokalbio temos. Kalbėtis, tartis apie žymių anykštėnų memorialinį įamžinimą mums niekas nedraudžia“, - buvo įstikinusi A.Pajarskienė.

Pasigedo informacijos apie nuopelnus Anykščių kraštui

Kultūros tarybos narė G. Šmigelskienė sakė taip pat pasigedusi daugiau informacijos apie prof. G.Ručytės - Landsbergienės mecenatystę, nuopelnus Anykščių kraštui - apie tai, kreipdamasi į Anykščių rajono savivaldybę dėl žymių anykštėnų įamžinimo, Pasaulio anykštėnų bendrija nepateikė jokio rašto.
,,Aiškinamajame rašte, išskyrus tai, kad prof. G.Ručytė - Landsbergienė yra Anykščių krašto dukra, daugiau jos nuopelnų nepateikiama, - atkreipė dėmesį G.Šmigelskienė. - Gal profesorės fortepijonas dovanojamas Anykščių muzikos mokyklai, gal natos, o gal ji tyliai, nesigarsindama rėmė gabius jaunuosius Anykščių krašto muzikantus, tik mes to nežinome“.
G.Šmigelskienė paprašė Anykščių rajono savivaldybės administraciją kreiptis į Pasaulio anykštėnų bendriją ir paprašyti jos pateikti prof. G.Ručytės - Landsbergienės nuopelnų Anykščių kraštui sąrašą bei su juo supažindinti Kultūros tarybos narius.
,,100 proc. pritariu G. Šmigelskienei. Dėl prof. G.Ručytės - Landsbergienės memorialinio įamžinimo aš taip pat abejočiau, nes mes apie ją daug nežinome. Tačiau tuo turi pasirūpinti rašto teikėjai“, - sutiko A.Pajarskienė.

Neaišku, kieno lėšomis būtų mokamos stipendijos bei premijos

 ,,Anykštos“ leidinių grupės vyriausioji redaktorė G. Šmigelskienė Kultūros tarybos posėdyje taip pat iškėlė  mintį apie planuojamų įsteigti prof. A.Tylos ar G.Ručytės - Landsbergienės vardinių premijų finansinius šaltinius.
,,Jeigu Pasaulio anykštėnų bendrija iš savo narių mokesčio ar geranoriškos paramos nori įsteigti stipendiją moksleiviui, rajonui nenormalu būtų jos nepriimti. Rajonas tai turėtų priimti su didele garbe ir sudarytų galimybę  stipendiją įteikti per Anykščių miesto šventę drauge su mero padėka“, - sakė G.Šmigelskienė.
Kadangi ir planuojamų steigti stipendijų bei premijų finansiniai šaltiniai Kultūros tarybai nebuvo pateikti, ir šią Pasaulio anykštėnų bendrijos informaciją savivaldybės administracija paprašyta patikslinti.

Kaip tarybiniais laikais...

Beje, Kultūros tarybos posėdyje kalbėta ir apie Anykščių rajono garbės piliečių atminimo įamžinimą.Vieni Kultūros tarybos nariai kalbėjo, kad jų vardu būtų galima pavadinti Anykščių rajono gatves, buvo siūlymų ant pastatų įrengti atminimo ženklus.
,,Garbės piliečiai jau yra įamžinti, jie yra garbės piliečių sąrašuose. Nereikėtų, kaip tarybiniais laikais, skubėti tų žmonių vardais vadinti gatvių. Atminimo įamžinimo formų yra daug ir labai įvairių“, - pastebėjo Kultūros tarybos narė, UAB ,,Anykštos redakcija“ direktorė, ,,Anykštos“ leidinių grupės vyriausioji  redaktorė G. Šmigelskienė, ragindama palikti šį klausimą aptarti ir visuomenei, o ne tik siaurame Kultūros tarybos narių rate.
Kultūros tarybos narė Lina Rimkienė pastebėjo, kad pagerbimo ženklai turėtų būti ne universalūs, o parenkami atsižvelgiant į nusipelniusio asmens indėlį į krašto kultūrą.

,,Balvonams“ pinigų nedavė, bet erotinę knygą rems

Kultūros taryba įvertino 13 kultūros ir tris leidybos projektus. Kai kurie, jau tradiciniais tapę kultūros projektai šį kartą pritarimo nebesulaukė.
Anykščių rajono savivaldybės Kultūros taryba vienbalsiai nusprendė, kad iš rajono biudžeto nebereikia remti Anykščių menininkų asociacijos projekto ,,Gizelis“.
Projektą ,,Gizelis“ jau keletą metų vykdo šios asociacijos vadovas Žilvinas Pranas Smalskas. Labiausiai matomi šio projekto  vaisiai - medinės skulptūros, kurias pats menininkas vadina ,,balvonais“.
Projektui iš savivaldybės Ž.P. Smalskas norėjo gauti 2 tūkst.500 Eur.
Kultūros tarybos nariai kalbėjo, kad šis projektas per tiek metų jau spėjo išsisemti, tiesa, jie pritarė kitam Ž.P.Smalsko pateiktam projektui ,,Žodžiai kišenėje“, kuriam rekomendavo skirti prašomus 2 tūkst. Eur. Tai bus poezijos knygelė apie vyro ir moters tarpusavio santykius. Beje, neseniai autorius šiai knygai iliustruoti ieškojo erotinių nuotraukų - jas siųsti moteris Ž.P. Smalskas kvietė per feisbuką ir ,,Anykštai“ pasakojo, kad bent keleto tokių nuotraukų sulaukęs.
Kultūros tarybos narys, verslininkas  Darius Čypas sakė, kad pritaria Ž. Smalskaus knygų finansavimui, nes jos bus iliustruojamos poeto sukurtais ,,balvonais“ ir dėl to reprezentuos rajoną, o redaktorė G. Šmigelskienė ironizavo, kad gerų autorių geroms knygoms savivaldybės paramos nereikia - jas noriai leidžia leidyklos, o rašytojai iš to ir  užsidirba. Ji siūlė peržiūrėti leidybinių projektų nuostatus, o biudžeto lėšomis ragino remti tik kultūrinius - šviečiamiamuosius ar išliekamąją vertę turinčius leidinius.
Kultūros taryba siūlys ekspertams paremti ir anykštėnų kūrėjų Mildos Telksnytės ir Vyganto Račkaičio knygą ,,Pro Laiko rūką“, į kurią, pasak rajono kultūros tarybos narės, bibliotekininkės Audronės Berezauskienės, sudėta ir daug šių autorių straipsnių, kadaise publikuotų ,,Kolektyvinaime darbe“  bei ,,Anykštoje“: ,,Tai straipsniai apie krašto asmenybes - mokytoją Aldoną Daugilytę, mirusią gėlininkę Eivienę. Skaičiau, tai iš tiesų puikūs tekstai, reprezentuojantys Anykščių kraštą ir jo asmenybes“, - kalbėjo rankraštį mačiusi A. Berezauskienė. Šios knygos leidybai prašoma 1 tūkst. 220 eurų.
Taip pat siūloma finansuoti panevėžietės Lionės Lapinskienės monografiją ,,Bronė Buivydaitė: gyvenimo eskizai“. Šiai knygai prašoma iš rajono biudžeto skirti 4 tūkst. 369 eurus.

Piešinio, kaip ant bendrabučio sienos, nebenori

Rajono kultūros taryba svarstė 13 kultūros projekų - pritarė sumanymui skirti pinigų režisierių Vytauto ir Galinos Germanavičių vardo vaikų teatrų festivaliui, padėti ,,Devisltone“ festivalio organizatoriams surengti naują mini festivalį-stovyklą, paremti choro ,,Salve, Cantus“ 30 metų jubiliejaus renginius, tradicines ,,Vaižgantines“.
Anykščių rajono savivaldybė iš VšĮ ,,Eik art“ sulaukė pasiūlymo pėsčiųjų tiltą per Šventosios upę papuošti piešiniu.
Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos nariai, taip pat ir savivaldybės architektai, pamatę piešinio eskizą, konstatavo, kad tiesmukas Šv.Jono Nepomuko vaizdavimas ant tilto nėra pats geriausias variantas.
,,Mes jau turime pavyzdį. Tai  piešinys Anykščiuose, ant Valančiaus gatvės bendrabučio sienos. Absurdas. Negalima taip daryti miesto erdvėse. Čia lygiai taip pat“, - paiūlytą piešinį įvertino Kultūros tarybos narys, architektas Kęstutis Indriūnas.
Posėdyje kalbėta, kad savivaldybės architektai neprieštarautų, jog pėsčiųjų tiltą papuoštų piešinys, tačiau pageidaujama, kad jis būtų kitoks, mažiau konkretus, pavyzdžiui, būtų vaizduojami gamtos motyvai.

Kultūros tarybos pirmininkė kažką ne taip perskaitė ir...įsižeidė

Portalui anyksta.lt paskelbus, kad Kultūros tarybos nariai kritiškai įvertino piešinio eskizą su Šv.Jonu Nepomuku, feisbuke į tai kažkodėl jautriai suregavo Kultūros tarybos pirmininkė Gabrielė Griauzdaitė - Patumsienė. Kultūros tarybos pirmininkė kažkodėl suprato, kad kritikuojamas visas projektas ,,Šv.Jono Nepomuko tilto piešinys“.
,,Kaip Anykščių rajono savivaldybės kultūros tarybos pirmininkė, norėčiau patikinti, kad nė vienas tarybos narys nepasakė tokių žodžių, jog projektas niekam tikęs. Tai yra visiška jūsų ( ,,Anykštos“ redakcijos, - red.pastaba) interpretacija ir nepagarba tiek projekto autoriams, tiek visiems vakar posėdžiavusiems kultūros tarybos nariams. Diskusijoje mes visi vieningai sutarėme, jog projekto idėja tikrai gera ir gatvės menas tam pritaikytose teritorijose tikrai gali pagyvinti senų statinių sienas ir pradžiuginti miesto gyventojus bei svečius. Tačiau svarstant abejonių sukėlė projekte pateiktas vienintelis piešinio eskizas - Šv. Jonas Nepomukas. Jis yra miesto herbo dalis, šventasis, ir daug kas nepritarė jo atvaizdui patiltėje. Pasikartosiu, jog pati idėja yra sveikintina ir mes ją palaikome, tačiau reikalingas didesnis menininko įsigilinimas ir vaizdinės medžiagos skirtingų variantų apsvarstymas bei derinimas su architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais“, - dėstė G.Griauzdaitė - Patumsienė.

Anykščius lygino su autsaideriais

Kultūros tarybos posėdyje buvo pristatoma antrus metus įgyvendinama  Lietuvos kultūros tarybos programa ,,Tolydi kultūrinė raida“ ir jos įgyvendinimas Utenos regione. Utenos regioninės kultūros tarybos pirmininkė yra Anykščių rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja A.Pajarskienė.
Kultūros tarybos nariams ji pasakojo, kad iš Utenos apskrities Lietuvos kultūros tarybai pernai buvo pateikta 214 projektų, 60 iš jų - iš Anykščių rajono.
,,Jūs matote, kad mažne iš pusės milijono eurų beveik 45 proc. paėmė anykštėnai. Anykščių kultūra, kultūros projektų kokybė yra labai aukšta, mes labai ryškiai lyderiaujame“, - pasakojo A.Pajarskienė.
A.Pajarskienė sakė, kad pateikus analizę kitoms Utenos regiono savivaldybėms buvo ,,šokas“,  kai pamatė, kad beveik pusė kultūros projektams skirto biudžeto atitenka Anykščių rajonui, ir jos ėmė teikti daugiau projektų.
Tiesa, pristatymo metu Anykščių rajoną A.Pajarskienė kažkodėl stengėsi lyginti su prasčiausiai pasirodžiusiomis, o ne ,,ant kulnų“ Anykščiams jau lipančiomis arba pagal kai kuriuos parametrus Anykščius pralenkiančiomis savivaldybėmis.

Posėdžio medžiaga sudėtingai pasiekiama

Liepos 9-osios Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos posėdis, kaip jau tampa Anykščiuose ,,norma“,  surengtas patyliukais - apie būsimą posėdžio laiką informuoti tik Kultūros tarybos nariai, apie posėdį Anykščių rajono savivaldybės tinklapyje neužsiminta nė puse žodžio. Įdomus ir dar vienas faktas - posėdžio medžiaga Kultūros tarybos nariams išsiuntinėta per failų dalijomosi programą. Nuoroda su dokumentais buvo aktyvi tik savaitę, deja, medžiagą išsiuntusi Kultūros tarybos pirmininkė G.Griauzdaitė- Patumsienė apie tai iš anksto neperspėjo, tad su ja laiku susipažinti kai kurie Kultūros tarybos nariai neturėjo galimybės.

Robertas ALEKSIEJŪNAS
robertas.a@anyksta.lt

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.
  • Tai

    Nuoroda

    Dar kokią vieną gatvę galima būtų pavadinti Austėjos Landsbergienes vardu, ji irgi žinomas žmogus...

    Prieš 7 mėnesių
  • Nuoroda

    nereikia teikinėti jokių garbės vardų, kam spjaudyt a.a žmones

    Prieš 7 mėnesių
  • Kuku

    Nuoroda

    Dar didesnės nesąmonės negalėjo sugalvoti, kas ta lansbergie ne išvis

    Prieš 7 mėnesių
  • ZOSE

    Nuoroda

    Man atrodo,kad geriau pervardinti Humanos parduotuve ,jeigu yra noras kazka pavadinti,tai ten anais laikais ir buvo ju seimos parduotuve.

    Prieš 7 mėnesių
  • pupa

    Nuoroda

    Ar gimimas Anykščiuose jau ir yra garbė? Apie mirusius tik gerai... Nemanau, kad labai daug laimės mokyklai ir garbės pianistei suteiks tokia griozdiška dviguba pavardė pavadinime ir dar kokio mokino rašoma su klaidomis. Net "Anykštoje" vardas su klaida. Ladiga persistengė...

    Prieš 7 mėnesių
  • Ančiukas Donaldas

    Nuoroda

    O kodėl nenorite patiltėje nupiešti gaidį ? Ant "Vorūta" bendrabučio juk nupiešėt mano "načalniko" Kesto portretą .. :-)

    Prieš 7 mėnesių
  • tai kompensaciją už pastatą Anykščiuose gavo ar ne ?

    Prieš 7 mėnesių
  • Nesąmonė

    Nuoroda

    Kam Landsbergienės vardu vadint meno mokyklą,jei visos Anykščių mokyklos pavadintos rašytojų vardais,tai siūlau pavadint Bronės Buividaitės vardu,tikrai daug maloniau būtų.
    Keistuolis Ladiga sugalvojo nesąmonę.Kodėl sprendžia ir siūlo nepasitaręs su mokyklos bendruomene?
    Nežinau ar leisiu toliau mokytis savo vaiką į šią mokyklą,jei bus pavadinta Landsbergienės vardu.

    Prieš 7 mėnesių
  • mama

    atsakymas į: Nesąmonė Nuoroda

    Durniau ir neparašysi. Koks skirtumas kaip mokykla vadinasi. Gal geriau būtų ją pavadinti Lukašenkos ar Putino vardu?

    Prieš 7 mėnesių
  • labai idomu

    Nuoroda

    o kodel vel keliamas asmens kulto naratyvas?????ka -vel gryzom i ltsr laikus?????vel stabai stabai ir dar karta stabai??????kam mums ta lanzbergio pavarde??????kam?????slykstu.....

    Prieš 7 mėnesių
  • Anykštėnas

    Nuoroda

    Labai keista, kaip autorių pateiktas kūrinio pristatymas komisijai publikuojamas viešos informacijos šaltiniuose be projekto autorių sutikimo ir dar viešai kritikuojama. Manyčiau, kad savivaldybės administracija, sudarydama projektų vertinimo komisiją neužtikrina gautos informacijos konfidencialumo ir neplatinimo viešai, kai autorius nedavė tam sutikimo.

    Prieš 7 mėnesių
  • Durniau pasakyti jau negali?

    atsakymas į: Anykštėnas Nuoroda

    piešk ant savo tvartelio niekam nerūpės. Kalba eina apie viešas erdves, visuomenė ne tik turi, bet PRIVALO tokias terliones svarstyti.

    Prieš 7 mėnesių
  • 9

    atsakymas į: Anykštėnas Nuoroda

    Sulaukem ir tokiu dalykų

    Prieš 7 mėnesių
  • Sudarkys miestelį galutinai

    Prieš 7 mėnesių
  • Monika

    Nuoroda

    Man irgi nepatinka Landsbergo pavardė, bet žymūs žmonės įamžinami ne dėl to, kad kažką padarė savo miestui. Pavyzdžiui, palaimintasis Matulaitis irgi Anykščiams nepadovanojo turbūt fortepijono arba Biliūnas ką padarė Anykščiams, baltą katytę nušovė? Bet tie žmonės gerbiami, jiems paminklai statomi.

    Prieš 7 mėnesių
  • Svieto pabsiga

    Nuoroda

    Jei jau lsnzbergio zmona ižimybe tai kas tada neiżimybe ? Apie Ladyga buvom geresnes nuomones .

    Prieš 7 mėnesių