Jodinėjimo paslauga – vienas apsukamas ratas – teikė džiaugsmo ir malonumo mažiesiems lankytojams.

Pirmąjį vasaros savaitgalio šeštadienį daugybė žmonių paprastai skubėdavo paviešėti Niūronių kaime – dalyvauti tradicinės kultūros ir žirgų šventėje „Bėk bėk, žirgeli!“
Šiemet visus planus organizatoriams sujaukęs koronavirusas, tad svečiai buvo nekviesti, bet jų laukta ir tikėtasi – atvykę lankytojai turėjo galimybę apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su tradicine kultūra, amatais ir, žinoma, žirgais.

 

Nebuvo programos

Birželio 6-osios rytas Niūronių kaime žadėjo gerą orą, bet nenusakė jokios aiškesnės krypties čia atvykusiems. Iš pat ryto, nuo dešimtos valandos, – visiška ramuma, tik vienas kitas, klausiančiu žvilgsniu besidairęs...
Ankstesniais metais per „Bėk bėk, žirgeli!“ šventę ekspozicijos būdavo atviros ir nemokamos.
Šiemet, pasiteiravus prie kasos, darbuotoja suteikė informaciją apie tai, kad specialios programos nėra, muziejus dirba taip, kaip ir eilinę darbo dieną, tad tie, kas nori apžiūrėti ekspozicijas, kviečiami įsigyti bilietus: suaugusiems – 5,00 eurai, moksleiviams, studentams, pensininkams – 3,00 eurai, šeimos bilietas – 13 eurų. Darbuotojai ir muziejininkai griežtai laikėsi saugojimosi nuo COVID-19 reikalavimų: dėvėjo kaukes, bilietus pardavinėjo tik lauke, vaikų prašė neliesti nieko, kas sudėta ant prekystalio. Dairantis lankytojų ir nors kokio vyksmo, darėsi akivaizdu, kad šiemet susiklosčiusios aplinkybės gerokai apribojo veiklų pobūdį ir apimtį.
Sutiktas ir pakalbintas Svėdasų gyventojas Albinas Laučius išsakė lūkesčius: „Tikėjomės veiksmo. Draugas pasakė, kad kažkas bus. Tiek atvažiavus, vis tiek reikia pereiti, apžiūrėti. Daugiau kaip penkerius metus čia nebuvau“, – atviravo vyras.

Vidurdienį jau smagiau

Beveik iki pat vidurdienio Niūronių kaime nebuvo juntama šventės atmosfera. Jokių mugių, tik vienas kitas žmogus, kelios šeimos su vaikais ar kažkur pastebėtas žirgelis, kinkinys. Pasigirdus gyvai muzikai iš Legų sodybos, dauguma atvykusių piliečių – anykštėnų ir krašto svečių – pasuko ten. Sodyboje sukiojosi ir dezinfekcinių priemonių atvykusiems linksmai ir šmaikščiai siūlė baltus chalatus apsivilkusios „daktarytės“ – kam rankas dezinfekavo, kam priminė apie saugaus atstumo laikymąsi.
Vos įėjus į erdvų sodybos kiemą, buvo malonu sutikti Andrioniškio seniūnijos Sedeikių kaime veikiančio privataus Pintinių muziejaus įkūrėją Kazį Morkūną su žmona ir dukra. Jie pristatė savo pintus darbus, surinktas ir prekybai paruoštas žoleles, šiųmetį medų. „Su žmona esame tautinio paveldo meistrai. Šiandien demonstruosim, kaip reikia pinti. Mūsų darbai keliauja per visą pasaulį – tiek pinti darbai, tiek vaistažolės. Esame gavę užsakymą net iš Japonijos, tad dabar japonams gaminam. Tokie renginiai yra būtini, kad žmonės prisimintų etninę kultūrą, pajustų tautinę dvasią“, – kalbėjo K. Morkūnas.   
Pasak K. Morkūno, kiekvienais metais Arklio muziejaus administracija pakviečia dalyvauti, o jie su žmona mielai sutinkantys ir palaikantys gražias muziejininkų iniciatyvas.
Edukatorė Rita Vasiliauskienė trobos prieangyje demonstravo, kaip ant ratelio liejamos žvakės. „Tai vienas iš seniausių būdų. Mes turime programą „Bitelė ratuota“ – jos metu atvykusių grupių nariai sužino visko daug daugiau: pradedant nuo bičių globėjos – deivės Austėjos, senosios bitininkystės tradicijų, baigiant apie bičių produktus, jų naudą. Šiandien, kiek leis oras, vėjas, liesime žvakes“, – kalbėjo R. Vasiliauskienė, nuo lankytojų simboliškai laikydamasi atstumo, kurį žymėjo ant įėjimo vartelių užrišta tautinė juosta.
Vienus koncertuojančius Anykščių kultūros centro (toliau – AKC) ir jo skyrių meno mėgėjų kolektyvus keitė kiti. Tradicinių kanklių ansamblio narės, vadovaujamos Astos Motuzienės, džiaugėsi turėdamos galimybę pirmą kartą koncertuoti per „Bėk bėk, žirgeli“. „Mūsų kolektyvas susibūrė tik 2019 metais. Nuotaika puiki, šventė bus smagi. Viskas tik nuo mūsų pačių priklauso – kokią šventę susikursime širdy, tokią ir turėsim“, – teigė A. Motuzienė, suderinusi kankles ir nuskubėjusi pas koleges prieš  muzikinį pasirodymą.
Anot AKC direktorės Dijanos Petrokaitės, šiemet šis renginys net nebuvo traktuojamas kaip šventė. „Mes ir nesakom, kad šventė. Atvažiavome pabūti Niūronių kaime. Žmonės pasiilgę gero oro, bendravimo su kitais. Ankstesniais metais būdavo kitaip, šiemet tegul bus taip“, – kalbėjo D. Petrokaitė.
Pakalbinti nepažįstami lankytojai džiaugėsi puikiu oru ir negailėjo pagiriamųjų žodžių. „Čia miela sugrįžti – gera aura. Pabūni žmogus, atsigauni. Norėjom pabėgti iš didmiesčio, išlįsti iš daugiabučio, pasimėgauti geru oru – viską ir gavom. Prieš daugelį metų dirbau Skiemonyse. Dažnai Anykščius lankome ir geru žodžiu minime. Kiekvieną kartą vis kažką nauja pamatome“, – džiaugėsi šia diena vilniškė Laima Germanavičiūtė.

Daugmaž panašiai kaip pernai

Skubant į Niūronių kaimo hipodromą pažiūrėti parodomųjų žirgų sporto treniruočių, pakeliui įdomu stabtelėti ten, kur vyksta tradicinių amatų pristatymai. Puodžius-keramikas, atvykęs iš Panevėžio rajono, atvirame kiemelyje demonstravo parodomąją programą. Kartu buvo galima įsigyti jo keramikos darbų – vieni pagaminti pagal senovinę beglazūrę techniką, kiti – iš skirtingų rūšių molio masės. Pasiteiravus, ar ankstesniais metais būdavo nepalyginamai daugiau žmonių, puodžius konstatavo, kad skirtumas nėra žymus. „Žmonės pasiskirsto, tad viskas daugmaž panašiai kaip pernai ir dar ankstesniais metais“, – atsakė meistras.
Aktyviosios veiklos pritraukė būrį lankytojų. Tolėliau už porą eurų teikiama jodinėjimo paslauga, tad matyti būrelis norinčių pajodinėti mažesnių ir jau ūgtelėjusių vaikų. Žymiai daugiau dalyvių ir žiūrovų, susirinkusių prie erdvaus hipodromo.

Lina DAPKIENĖ

Palikite komentarą

Sąlygos ir terminai.